ŽIV tarp moterų: Simptomai, rizikos veiksniai ir prevencija

ŽIV (Human Immunodeficiency Virus) arba žmogaus imunodeficito virusas susilpnina jūsų imuninę sistemą, sunaikindamas baltuosius kraujo kūnelius, kurie saugo jūsų organizmą nuo virusų, bakterijų ir kitų mikrobų. Dėl to tampate pažeidžiami daugelio rūšių infekcijų ir tam tikrų rūšių vėžio. Infekcijai progresuojant, Jūsų organizmas gali prarasti gebėjimą kovoti su gyvybei pavojingomis ligomis.

Be medicininės priežiūros ŽIV gali progresuoti trimis etapais, laikui bėgant stiprėti ir pakirsti jūsų imuninę sistemą. Pirmieji du etapai vadinami ūmine ŽIV infekcija ir klinikine latencija / lėtine ŽIV infekcija. Paskutinė ŽIV infekcijos stadija vadinama AIDS (įgytas imunodeficito sindromas).

Vyrai ir moterys: Ar skiriasi ŽIV simptomai?

Tiek vyrai, tiek moterys per porą mėnesių po užsikrėtimo ŽIV gali susirgti į gripą panašia liga, pasireiškiančia tokiais simptomais kaip nuovargis, galvos skausmas, karščiavimas ir padidėję limfmazgiai. Vėliau maždaug 10 metų jie gali nejausti jokių simptomų. Tačiau šiuo laikotarpiu jie gali užkrėsti kitus žmones. Silpnėjant imuninei sistemai, jiems gali pasireikšti tokie požymiai:

• Limfmazgių patinimas.
• Dažnas karščiavimas.
• Nuovargis.
• Naktinis prakaitavimas.
• Svorio kritimas.
• Dažnos burnos mielių infekcijos.
• Odos bėrimas.
• Trumpalaikės atminties praradimas.

ŽIV simptomai moterims

Moterims taip pat gali pasireikšti šie papildomi simptomai:

• Menstruacijų ciklo pokyčiai (pvz., mėnesinių nebuvimas).
• Makšties mielių infekcijos ir bakterinė vaginozė.
• Lytiškai plintančios infekcijos, tokios kaip chlamidiozė, gonorėja, trichomonozė, žmogaus papilomos viruso infekcijos, taip pat dubens uždegiminė liga.
• Reprodukcinių organų infekcija.

ŽIV moterims

Moteris gali susidurti su įvairiais iššūkiais, jei yra užsikrėtusi ŽIV. Moterys turi didesnę riziką:

Užsikrėsti per vaginalinius lytinius santykius

Moterys dažniau užsikrečia užsiimdamos vaginaliniais lytiniais santykiais nei vyrai. Moterys iš tiesų patiria didesnį ŽIV poveikį vaginalinių lytinių santykių metu. Taip yra todėl, kad makšties paviršiaus plotas yra didesnis nei varpos. Moterys taip pat yra ilgiau veikiamos, nes infekuota sperma gali likti makštyje daug dienų po lytinių santykių.

Užsikrėtimas lytiškai plintančiomis infekcijomis

ŽIV užsikrėtusios moterys dažniau nei ŽIV užsikrėtę vyrai užsikrečia makšties mielių infekcijomis ir lytiškai plintančiomis infekcijomis. Jos taip pat gali būti sunkesnės ir sunkiau gydomos moterims.

Šalutinis poveikis dėl vaistų nuo ŽIV

Šalutinis poveikis dėl vaistų nuo ŽIV gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Tačiau moterys, vartodamos tam tikrus vaistus nuo ŽIV, dažniau ir sunkiau patiria tam tikrą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, kepenų sutrikimus ar stiprų bėrimą. Be to, kai kurie vaistai gali sumažinti hormoninių kontraceptikų, pavyzdžiui, kontraceptinių pleistrų ar tablečių, veiksmingumą.

Greitesnis AIDS progresavimas

Esant tokiam pačiam viruso kiekiui jų organizme, ŽIV greičiau progresuoja iki AIDS moterims nei vyrams. Manoma, kad moteriški hormonai stimuliuoja imuninę sistemą, todėl ji stipriau reaguoja į ŽIV. Ir nors stipresnis imuninės sistemos suaktyvėjimas gali būti naudingas pradinėse infekcijos stadijose, manoma, kad nuolatinis viruso dauginimasis ir stipresnis lėtinis imuninės sistemos suaktyvėjimas lemia greitesnį ligos progresavimą.

ŽIV ir nėštumas

Vienas iš rūpesčių, su kuriuo susiduria ŽIV užsikrėtusi moteris, yra rizika perduoti virusą savo kūdikiui nėštumo metu arba gimdymo metu. Tačiau medicinos pažangos dėka nėščiosios, kurios tinkamai ir nuosekliai vartoja vaistus nuo ŽIV, gali sumažinti riziką susilaukti ŽIV užsikrėtusio kūdikio nuo 25 % iki mažiau nei 1 %. Nepamirškite, kad gydymas veiksmingiausias, kai jis pradedamas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, vartojamas gimdymo metu ir taip pat skiriamas kūdikiui po gimimo. Be to, kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti atlikti Cezario pjūvį, kad sumažėtų perdavimo rizika.

Rizikos veiksniai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Lytiniai santykiai su ŽIV užsikrėtusiu vyriškos lyties partneriu yra dažniausias būdas, kuriuo moterys užsikrečia ŽIV. Rizika užsikrėsti ŽIV didėja esant toliau išvardytiems veiksniams:

• Jei nenaudojate prezervatyvų.
• Jei dalijatės bendromis adatomis ar kita injekcijoms naudojama įranga (pvz., tamponais).
• Jei turite didelės rizikos partnerį, kuris yra užsikrėtęs ŽIV, turi lytinių santykių ne tik su vyrais, bet ir su moterimis arba vartoja narkotikus.
• Jei sergate lytiškai plintančia infekcija. Taip yra todėl, kad dėl infekcijos į makšties sritį gali patekti baltųjų kraujo kūnelių (kurie gali užsikrėsti ŽIV). Kai kurios lytiškai plintančios infekcijos taip pat gali sukelti sunkiai pastebimus, nedidelius įpjovimus, dėl kurių ŽIV gali patekti į Jūsų organizmą.

ŽIV iš tikrųjų retai perduodamas tarp moterų, turinčių partnerių moterų. Tačiau jei jūsų partneris turi ŽIV, yra rizika užsikrėsti per įpjovimus, burnos opas, kraujuojančias dantenas ir oralinį seksą. ŽIV taip pat gali plisti per menstruacijų kraują ir per bendrus sekso žaislus.

Smurtas ir prievarta šeimoje didina ŽIV riziką

Nustatyta, kad smurtaujančios moterys ir smurto šeimoje aukos turi didesnę tikimybę užsikrėsti ŽIV. Taip yra todėl, kad smurtaujantys partneriai dažniau turi lytinių partnerių už santykių ribų. Be to, jie linkę versti savo partnerius užsiimti seksu, todėl gali atsirasti pjūvių, į kuriuos patenka ŽIV. Jie taip pat gali atsisakyti naudoti prezervatyvus.

Prievarta praeityje taip pat turi įtakos. Moterys, kurios vaikystėje patyrė seksualinę ar fizinę prievartą, dažniau elgiasi rizikingai, pavyzdžiui, nenaudoja prezervatyvų ir turi daug lytinių partnerių. Tai iš tikrųjų padidina jų riziką užsikrėsti ŽIV.

ŽIV prevencija

Galite imtis įvairių priemonių apsisaugoti nuo ŽIV.

Praktikuokite saugų seksą

Susilaikymas nuo lytinių santykių (oralinių, vaginalinių ir analinių) yra vienintelis 100 % patikimas būdas išvengti ŽIV perdavimo lytiniu keliu. Kadangi tai ne visada įmanoma, lytinių santykių metu naudokite vyriškus latekso prezervatyvus. Tai laikoma vienu veiksmingiausių būdų užkirsti kelią ŽIV perdavimui lytinių santykių metu. Moteriški prezervatyvai taip pat gali būti naudingi.

Niekada nesidalykite adatomis

Užkrėsta adata ar švirkštas gali kelti didelę riziką užsikrėsti ŽIV. Užtikrinkite, kad kiekvieną kartą, kai jums prireikia adatų, naudotumėte sterilias adatas ir niekada jomis nesidalykite. Prieš švirkšdamiesi naudokite švarų, šviežią alkoholio tamponą ir pasirūpinkite, kad po švirkštimo adata būtų saugiai išmesta.

Venkite didelės rizikos elgesio

Tam tikras elgesys gali padidinti riziką užsikrėsti ŽIV. Pavyzdžiui, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais gali padidinti tikimybę, kad elgsitės nesaugiai, pavyzdžiui, dalinsitės adatomis ar turėsite lytinių santykių be prezervatyvų. Taip pat atminkite, kad rizika užsikrėsti ŽIV didėja su lytinių partnerių skaičiumi.

Pasitikrinkite

Prieš pradėdami lytinius santykius, įsitikinkite, kad ir jūs, ir jūsų partneris pasitikrinote dėl ŽIV. ŽIV užsikrėtusiems žmonėms, kuriems taikomas gydymas (antiretrovirusinė terapija), gerokai sumažėja rizika, kad jie perduos infekciją lytiniam partneriui.

Venkite dulkinimosi

Dusinimasis gali sunaikinti makštyje esančias naudingas bakterijas, kurios gali apsaugoti jus nuo infekcijos. Tai gali padidinti riziką užsikrėsti ŽIV ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis.

Vartokite vaistus nuo ŽIV

Jei yra didelė rizika užsikrėsti ŽIV (pavyzdžiui, jei jūsų partneris yra užsikrėtęs ŽIV), gydytojas gali patarti vartoti vaistus nuo ŽIV, vadinamus priešekspozicine profilaktika. Tai gali sumažinti užsikrėtimo riziką.

Vaistai nuo ŽIV, vadinami poekspozicine profilaktika, taip pat skirti žmonėms, kurie galėjo būti užsikrėtę ŽIV, pavyzdžiui, jei plyšo prezervatyvas arba buvote užpultas. Šie vaistai gali sumažinti ŽIV užsikrėtimo riziką, jei juos pavartojate per tris dienas nuo sąlyčio su ŽIV.

ŽIV gali būti dar neišgydomas. Tačiau visada atminkite, kad tinkamas gydymas gali būti labai veiksmingas stabdant ligos progresavimą. Jis taip pat gali suteikti jums galimybę gyventi sveiką ir ilgą gyvenimą. Ankstyvas gydymo pradėjimas, taip pat sveikos gyvensenos laikymasis, pavyzdžiui, subalansuota mityba, reguliari mankšta ir metimas rūkyti, gali padėti jums gyventi geriau.