Vienatvės keliami pavojai sveikatai, kuriuos reikia žinoti

Kai jaučiatės vieniši, galite ieškoti draugų kompanijos. Tai gali padėti jums kuriam laikui atsikratyti „skausmingo vienatvės jausmo”. Tačiau kas nutinka, kai draugų nėra šalia? Tikriausiai vėl pasijusite taip pat ir suprasite, kad grįžote į pradinį tašką.

Yra tyrimų, kurie rodo, kad 80 proc. jaunesnių nei 18 metų ir 40 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių kartais jaučiasi vieniši. Vienatvė yra dažnas jausmas, kuris gali padaryti daugiau žalos jūsų organizmui, nei manote. Vienišumo jausmas didina kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje ir suaktyvina fizinę bei psichologinę reakciją į stresą. Todėl chroniškai vienišiems žmonėms kyla didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Yra trys skirtingi vienatvės tipai

Situacinė vienatvė – su situacine vienatve susiję veiksniai yra aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, nemalonūs išgyvenimai, tarpasmeniniai konfliktai ir nelaimingi atsitikimai.

Vystymosi vienatvė – Dauguma asmenų turi santykių pusiausvyrą tarp savęs ir kitų. Kai individas negali subalansuoti šių dviejų santykių, tuomet atsiranda tuštumos ir gyvenimo beprasmybės jausmas, kuris prisideda prie vienatvės jausmo. Veiksniai, kurie dažnai lemia vystymosi vienatvę, yra reikšmingas išsiskyrimas, socialinis atstumtumas, skurdas, gyvenimo sąlygos ir fizinė / psichologinė negalia.

Vidinė vienatvė – vienatvės suvokimas daro žmogų vienišą. Įvairūs veiksniai, susiję su vidine vienatve, yra šie: asmenybės veiksniai, psichikos sutrikimai, žema savivertė, kaltės jausmas ir prastos situacijų įveikimo strategijos.

Vienišumo pavojus sveikatai

Fizinė ir psichinė sveikata

Kuo daugiau vienišumo atvejų asmenys patiria, tuo didesnė jų širdies ir kraujagyslių sistemos rizika. Tyrimai taip pat sieja vienatvę su padidėjusiu sistoliniu kraujospūdžiu.

Su vienatve susijęs lėtinis stresas gali sukelti žemo lygio periferinį uždegimą, kuris savo ruožtu gali būti susijęs su uždegiminėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, autoimuniniais sutrikimais, tokiais kaip reumatoidinis artritas ir vilkligė, ir hipertenzija.

Atliktas tyrimas, kuris taip pat rodo, kad vienatvė ir koronarinės širdies ligos, ypač moterims, rizika yra susijusi.

Kalbant apie asmens psichikos sveikatą, vienatvė siejama su asmenybės sutrikimais ir psichozėmis, savižudybėmis, padidėjusia Alzheimerio ligos rizika ir depresijos simptomų padažnėjimu. Taip pat žinoma, kad vienatvė didina jaučiamą stresą, neigiamo vertinimo baimę, nerimą ir pyktį, mažina optimizmą ir savigarbą.

Elgesys

Vienas iš labiausiai paplitusių vienatvės padarinių yra jos poveikis asmens elgesiui. Svarbu reguliuoti savo jausmus, elgesį ir mintis, kad pasiektumėte asmeninių tikslų arba padėtumėte laikytis socialinių normų. Socialinės izoliacijos jausmas gali apsunkinti gebėjimą save reguliuoti.

Vienatvė taip pat tapo nutukimo rizikos veiksniu ir viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių asmenys vartoja alkoholį. Vienatvė skatina neigiamą požiūrį į save ir santykius su kitais. Ji taip pat gali priversti žmogų suabejoti savo verte.

Žmonės taip pat jaučiasi vieniši, kai sielvartauja dėl artimo žmogaus netekties. Reikia pažymėti, kad vienatvė sielvarto atveju siejama su ūmiu prisirišimo figūros, o ne socialinės paramos nebuvimu. Be to, vienatvė netekties atveju yra depresijos išsivystymo rizikos veiksnys.

Miegas

Vienatvė gali sukelti miego sutrikimų. Dėl vienatvės pakyla streso lygis, o tai gali sukelti asmens miego sutrikimus.

Taip pat žinoma, kad vieniši asmenys nurodo prastesnį miego efektyvumą, o dieną pasireiškia tokie sutrikimai kaip maža energija ir nuovargis. Vienatvė taip pat lemia, kad eidami miegoti žmonės ilgiau budi nei kiti, kurie nėra vieniši.

Imuninė sistema

Atlikta daug tyrimų apie psichosocialinį streso poveikį neuroendokrininei ir imuninei sistemoms. Vienatvė siejama su susilpnėjusiu ląsteliniu imunitetu, kurį rodo mažesnis natūraliųjų ląstelių žudikių aktyvumas. Be to, nustatyta, kad vidutinio amžiaus suaugusiųjų vienatvė susijusi su mažesniu natūraliųjų ląstelių žudikių ląstelių skaičiaus padidėjimu ,reaguojant į ūmų stresą, susijusį su įvairiomis užduotimis. Humoralinis imuninis atsakas taip pat gali būti susilpnėjęs vienišiems asmenims.

Vienatvės mažinimo būdai

Štai keletas būdų, kaip sumažinti vienatvę.

Atpažinkite savo vienatvę – Jei jaučiatės šiek tiek nejaukiai, paklauskite savęs, ar jaučiatės vieniši. Vienatvės atpažinimas padės jums ją sumažinti. Pokalbis su draugu ar artimu šeimos nariu padės sumažinti šį jausmą.

Kitaip galvokite apie santykius – Jei jūsų šeima ar artimi draugai fiziškai nėra šalia jūsų, tai nereiškia, kad jie jums nerūpi. Venkite daryti neigiamas prielaidas apie savo santykius su kitais. Bendraukite su žmonėmis, kurie padės jums pozityviai mąstyti apie kitus ir save.

Rodykite teigiamą kūno kalbą – Rodydami teigiamą kūno kalbą, atkreipkite žmonių dėmesį. Kūno kalba atspindi jūsų pasitikėjimą savimi.

Apsilankykite pas terapeutą – Vienatvė gali būti įvairių lygių. Kai kuriems žmonėms tai gali būti tik laikinas jausmas, tačiau kitiems jis gali būti sunkesnis nei kitiems. Svarbu apsilankyti pas konsultantą arba terapeutą. Jie gali padėti išsivaduoti iš skausmingo vienatvės jausmo.