Vaistažolės, galinčios nuraminti nerimą ir nesukeliančios mieguistumo

Nerimas gali būti varginanti liga. Nerimas yra labiausiai nediagnozuojama ir negydoma liga, o tie, kurie nuo jos kenčia, gali apie tai net visiškai nežinoti. Tačiau nuolatinis stresas ir rūpesčiai galiausiai sutrikdo jūsų kasdienę veiklą. Nerimui gydyti paprastai taikomas ilgalaikis receptinių vaistų ir terapijos režimas, kuris turi daug elgesio ir fizinio šalutinio poveikio. Tačiau tam tikros vaistažolės palengvina nerimo valdymą ir gydymą su mažesne nepageidaujamo poveikio ar nutraukimo simptomų rizika.

Vieni iš veiksmingiausių natūralių nerimą atpalaiduojančių vaistų yra kava, valerijono šaknis, pasiflora, skullcap, jonažolė ir ramunėlės. Šios vaistažolės vartojamos vienos arba kartu. Nežinote, kokias žoleles naudoti? Štai 6 vaistažolės, kurios gali padėti numalšinti nerimo problemas ir nesukelti mieguistumo.

Kava – natūrali raminamoji priemonė

Kava gaunama iš vienos rūšies pipirinių augalų. Mažesnėmis dozėmis šis stebuklingas augalas gali nuraminti protą ir teigiamai pagerinti nuotaiką, tačiau nesukelia priklausomybės. Kava mažina smegenų centro, susijusio su nerimu, aktyvumą, tačiau neslopina atminties ir nestiprina depresijos.

Didesnėmis dozėmis kava gali sukelti mieguistumą, mieguistumą ir sumažinti raumenų įtampą, todėl reikia rasti pusiausvyrą. Nevartokite kavos, jei vartojate vaistus nuo su kepenimis susijusių negalavimų, nes didesnės dozės gali sukelti kepenų pažeidimus. Taip pat nevartokite kavos kartu su kitais raminamaisiais vaistais, tokiais kaip Xanax, Klonopin, ar alkoholiu.

Valerijono šaknis – nervų sistemą slopinantis vaistas

Valerijono šaknis yra augalinis raminamasis vaistas, pasižymintis nuostabiomis nerimą mažinančiomis savybėmis. Šis augalas daro reguliuojamąjį poveikį autonominei nervų sistemai ir veikia kaip nervų sistemą slopinantis ir lengvas raminamasis vaistas. Valerijonų ekstraktai taip pat naudingi mažinant nerimą dienos metu ir gydant miego sutrikimus, pavyzdžiui, nemigą. Jis taip pat gerai veikia nuo galvos svaigimo, nervų skausmo, galvos skausmo, menopauzės karščio pylimų ir nemigos, kurie yra dažnos didelio nerimo ir streso priežastys, ypač vyresnio amžiaus moterims.

Valerijono šaknies galima įsigyti kapsulių, skysto ekstrakto, eterinio aliejaus ar arbatos pavidalu, ji gerai dera su kitomis atpalaiduojančiomis žolelėmis, pavyzdžiui, pasiflora, skulptūromis, apyniais ar ramunėlėmis. Tačiau nevartokite valerijono žolės kasdien ilgiau nei 6 mėnesius dėl galimos alerginių reakcijų rizikos, pavyzdžiui, padidėjusio nerimo, neramumo ar širdies plakimo.

Pasifloros – anksiolitinis liaudiškas vaistas

Pasifloros yra natūralus raminamasis vaistas, paprastai naudojamas kaip liaudiška priemonė nerimo problemoms spręsti. Iš pasiflorų vaisių populiariai gaminamas gėrimas nervingumui, nerimui ir miego sutrikimams gydyti. Jis taip pat gali sumažinti nervinę įtampą, atpalaiduoti raumenis ir akimirksniu sumažinti nerimą.

Pasiflorą galite vartoti tablečių, džiovintų žolelių ar skystų ekstraktų pavidalu, nesibaimindami dėl ūmaus ar lėtinio toksiškumo. Tačiau didesnės dozės gali sukelti nervų sistemos slopinimą ir širdies veiklos sutrikimus.

Kaukolė – nuotaiką gerinanti priemonė

Jis gerina nuotaiką ir mažina nerimą, minimaliai prarandant energiją ar pažinimo funkciją. Skullcap taip pat plačiai naudojamas vėžiui, uždegimams ir virusinėms infekcijoms gydyti.

Visada ieškokite ekologiškų šios žolės šaltinių, nes nešvarūs skullcap produktai gali būti užteršti kepenims toksiškomis žolelėmis, pavyzdžiui, pelargonijomis.

Jonažolė – augalinis antidepresantas

Jonažolė yra plačiai vartojama vaistažolė gydant fizines problemas, pavyzdžiui, nudegimus, sumušimus ir patinimus, ir psichologines problemas, pavyzdžiui, nerimą ir lengvo ar vidutinio sunkumo depresiją. Nerimą gali sukelti cheminių neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas, pusiausvyros sutrikimai. Tačiau jonažolė, kaip veiksmingas antidepresantas, slopina šiuos neurotransmiterius. Nenustatyta, kad kuris nors kitas antidepresantas pasižymėtų tokiu plačiu slopinimo profiliu kaip šis augalas.

Didesnės jonažolės dozės gali sukelti fototoksiškumą – chemiškai sukeltą dirginimą šviesa. Virškinimo trakto simptomai, alerginės reakcijos ir nuovargis – tai tik keletas kitų pastebėtų nedidelių šalutinių ilgalaikio jonažolės vartojimo poveikių.

Ramunėlės – raminanti vaistažolė

Ramunėlės yra tradicinis žolinis augalas, žinomas dėl savo raminamojo poveikio ir plačiai naudojamas dėl medicininio pritaikymo gydant nuotaikos sutrikimus. Populiariausias preparatas, kuriame naudojama ši vaistažolė, yra ramunėlių arbata – beveik 1 milijonas puodelių kasdien prisiliečia prie lūpų.

Be to, kad gydo nerimą, ramunėlės taip pat padeda virškinimui ir mažina uždegimą bei karščiavimą. Tačiau nevartokite šios žolelės, jei esate nėščia arba sergate nestabiliomis ligomis, pavyzdžiui, inkstų ligomis, piktybiniais navikais ir žinomu jautrumu ramunėlėms. Taip pat venkite vartoti šią žolelę kartu su kitomis anksiolitinėmis tabletėmis ar antidepresantais, nuotaikos stabilizatoriais, raminamaisiais ar kitais augaliniais vaistais.

Pastaba: įvertinkite visus galimus šalutinius poveikius ir pasirinkite tinkamą vaistažolę, kai einate natūraliu nerimo gydymo keliu. Be to, niekada nevartokite jokios vaistažolių priemonės ilgą laiką ir nustokite ją vartoti, jei pastebėjote šalutinį poveikį.