Trichotillomanijos (kompulsinio plaukų rovimo) gydymas

Visi esame kada nors pajutę norą iš nevilties išsiplėšti plaukus. Bet ar žinojote, kad egzistuoja medicininė būklė, vadinama trichotillomanija, kai būtent taip ir nutinka? Šia liga sergantys žmonės gali išrauti plaukus iš galvos odos ar kitų vietų, pavyzdžiui, blakstienų ar antakių. Tai yra impulsų kontrolės sutrikimas, t. y. žmogus negali suvaldyti impulso išrauti plaukus. Jie patiria stiprų norą tai padaryti ir jaučia vis didėjančią įtampą, kol tai padaro. Paprastai po to jaučiamas palengvėjimas. Trichotillomaniją tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria maždaug 1 ar 2 žmonės iš 50. Dažniau ją patiria moterys.

Trichotillomanija paprastai prasideda vėlyvoje vaikystėje arba ankstyvojoje paauglystėje, ją gali sukelti stresas arba depresija. Šis į kūną orientuotas pasikartojantis elgesys taip pat gali sukelti fizinį poveikį, pavyzdžiui, audinių pažeidimą ir infekciją. Kartais žmonės, kurie išsitraukia plaukus, taip pat juos praryja. Dėl to skrandyje ar žarnyne gali susidaryti plaukų kamuoliai, kuriuos gali prireikti pašalinti chirurginiu būdu.

Toliau apžvelgiame, kas gali sukelti šią būklę ir kaip su ja kovoti.

Kas sukelia trichotillomaniją?

Kol kas nežinome, kas sukelia trichotillomaniją, tačiau ekspertai pateikė tam tikrų teorijų – manoma, kad tai gali būti tam tikra priklausomybė, būdas sumažinti nerimą ar stresą, o kai kuriais atvejais – savęs žalojimo būdas. Kadangi tai tam tikras kompulsinis elgesys, kai kurie ekspertai mano, kad jis susijęs su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu. Taip pat manoma, kad šiam sutrikimui įtakos turi genetika, smegenų chemija ir hormonų pokyčiai.

Kaip atpažinti trichotillomaniją?

Dažnai trichotillomanija sergantys žmonės gali neigti, kad traukia plaukus, nes jiems gėda ar nepatogu. Arba jie gali sąmoningai nesuvokti, kad traukia plaukus. Bet kuriuo atveju kelios užuominos gali parodyti, ar žmogus serga trichotillomanija:

Jei asmuo nesuvokia savo elgesio, paklauskite, ar jis „žaidžia” su savo plaukais, pavyzdžiui, suka ar sukioja plaukus arba tempia jų galiukus. Šis žingsnis padeda išvengti tiesioginės konfrontacijos. Taip pat naudinga paaiškinti asmeniui, kad kai kurie žmonės dažnai nesąmoningai traukia plaukus žiūrėdami televizorių, skaitydami ar mokydamiesi. Tokiu būdu pacientas nesijaučia esąs kaltinamas.

Trichotillomanija sergantys žmonės dažnai turi kitų panašių pasikartojančių įpročių, orientuotų į kūną, pavyzdžiui, odos graužimą, nagų kramtymą ar lūpų kramtymą. Šių įpročių tikrinimas gali būti naudingas.

Sergant trichotillomanija plaukai nelengvai išraunami, o sergant tokia liga kaip alopecija areata, kuri sukelia plaukų slinkimą, juos išrauti lengviau. Plaukų traukimo testas gali nustatyti, ar plaukai yra išslinkę, ir padėti patvirtinti šią medicininę būklę.

Natūralus plaukų slinkimas paprastai palieka lygią plikę. Tačiau sergant trichotillomanija neseniai išrautose vietose gali būti jaučiama sruoga. Taip pat galite rasti įvairaus ilgio nutrūkusių plaukų, o kai kurios sruogos gali būti nutrūkusios viduryje stiebo.

Blakstienų trichotillomanija paprastai siejama su viršutinio voko blakstienomis. Apatinių vokų blakstienos, kurios yra trumpesnės, sunkiau suimamos ir skausmingiau išraunamos, gali būti paliktos nepažeistos.

Kaip įveikti trichotillomaniją?

Kognityvinė elgesio terapija, tam tikra kalbėjimo terapija, yra mėgstamiausias trichotillomanijos gydymo būdas. Kai kurie gydytojai, be patariamosios terapijos, gali skirti vaistų. Kognityvinė elgesio terapija orientuota į minčių ir elgesio, kurie gali kelti problemų, nustatymą ir jų keitimą, kad galėtumėte geriau funkcionuoti. Kognityvinės elgesio terapijos metu sprendžiant trichotillomanijos problemą dažniausiai taikomas įpročių keitimo mokymas ir visapusiškas elgesio gydymas. Nustatyta, kad šių terapijų veiksmingumą didina tokių metodų, kaip priėmimo ir įsipareigojimo terapija bei dialektinė elgesio terapija, papildymas.

Įpročių keitimo mokymas

Įpročio keitimo mokymas veikia stengiantis padėti pacientui nustatyti ir sutelkti dėmesį į situacijas, kurių metu paprastai traukiami plaukai. Tai vadinama sąmoningumo mokymu. Jis derinamas su konkuruojančio atsako mokymu, kai pacientas mokomas pakeisti savo elgesį kitu atsaku, kuris sustabdytų plaukų traukimą. Pavyzdžiui, plaukai gali būti traukiami, kai žmogui nuobodu arba kai jis žiūri televizorių. Kai jis tai įsisąmonina, jį galima pakeisti kitu veiksmu, kai jaučia norą traukti plaukus. Pavyzdžiui, jie gali suspausti ranką į kumštį arba įtempti rankų raumenis ir taip „užrakinti” rankas, kad nustotų traukti plaukus. Kitas įpročio keitimo mokymo komponentas yra socialinė parama, ji apima šeimos narių ir draugų teigiamą pastiprinimą, kai asmuo imasi konkuruojančios reakcijos vietoj plaukų traukimo.

Visapusiškas elgesio gydymas

Pagal kompleksinį elgesio modelį asmuo užsiima plaukų traukimu, nes taip patenkina konkretų poreikį (ar poreikius). Pavyzdžiui, tai gali padėti jam užmigti, atsipalaiduoti arba jaustis pasiekusiam tikslą. Supratus, kodėl, kaip ir kur žmogus traukia plaukus, pagal šį modelį sukuriama intervencija, kuria siekiama patenkinti poreikį, kuris tenkinamas traukiant plaukus. Pavyzdžiui, jei niežulys veikia kaip dirgiklis, skatinantis plaukų traukimą, pacientas gali būti skatinamas naudoti šukas, kad palengvintų niežulį, pirštų galiukais neliečiant galvos odos. Arba, jei asmuo plaukų traukimąsi naudoja norėdamas sumažinti nerimą keliančias mintis, jis gali būti mokomas alternatyvių streso įveikimo būdų.

Priėmimo ir įsipareigojimo terapija

Priėmimo ir įsipareigojimo terapija siekiama skatinti labiau priimti norą traukti plaukus, nesistengiant jo pašalinti. Šios terapijos metu pacientas skatinamas patirti neigiamas emocijas, kurios sukelia plaukų traukimą arba atsiranda po jo, nesmerkiant. Ir jie bus mokomi, kad mintys, emocijos ir potraukis yra laikini įvykiai, į kuriuos jie gali pasirinkti nereaguoti.

Dialektinė elgesio terapija

Dialektinė elgesio terapija yra dar vienas metodas, kuris gali pagerinti kitų elgesio terapijų veiksmingumą. Ji apima tokius komponentus kaip dėmesingas įsisąmoninimas, emocijų reguliavimas ir streso toleravimas. Sąmoningumas sutelkia dėmesį į gyvenimą akimirkoje ir pojūčių bei jausmų išgyvenimą be vertinimo (ši sąvoka pasiskolinta iš budizmo). Emocijų reguliavimas sutelkia dėmesį į asmenų mokymą, kaip geriau valdyti emocijas, netraukiant už plaukų. Distreso tolerancijos tikslas – padėti asmeniui įveikti trumpalaikę krizę, priimant realų distresą ir stengiantis nepabloginti situacijos neigiamu elgesiu (pvz., plaukų traukimu). Ši terapija gali apimti tokius metodus kaip sėkmingos krizės baigties vizualizavimas, dėkingumo priežasčių ieškojimas, pagalba kitam žmogui, atsipalaidavimas giliai kvėpuojant, muzikos klausymas ir pan.

Paramos grupės

Išgirdęs apie kitų žmonių, turinčių šį sutrikimą, kovą, žmogus gali suprasti, kad jis nėra vienišas. Tai taip pat gali būti įkvėpimo šaltinis kovojant su trichotillomanija. Emocinė parama ir bendrumo jausmas, kurį žmogus gauna iš paramos grupės, gali būti neįkainojami kovojant su šia liga.

Alternatyvūs gydymo būdai, kuriuos verta apsvarstyti

Kadangi trichotillomanija gali būti susijusi su tokiomis ligomis kaip nerimas ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas, galbūt taip pat norėsite pasiteirauti gydytojo, ar alternatyvios terapijos, kurios veikia esant šioms ligoms, bus jums naudingos. Galite išbandyti tokias terapines technikas kaip hipnozė, biologinis grįžtamasis ryšys ir gilus kvėpavimas.

Vaikų trichotillomanija

Trichotillomanija paprastai išsivysto 11-15 metų vaikams. Tačiau yra tikimybė, kad ji gali pasireikšti ir anksčiau – apie trichotillomaniją buvo pranešta net vienerių metų vaikams. Ekspertų teigimu, labai mažų vaikų plaukų tempimas yra panašus į tokius veiksmus kaip nykščio čiulpimas ar nagų kramtymas, todėl paprastas tėvų vadovavimas gali padėti jiems iš to išsikapstyti. Be to, maži vaikai labai gerai reaguoja į gydymą, nors tėvai turi vadovauti gydymo procesui, padedami terapeuto. Vaikams augant vyresniems, leidžiant jiems patiems dalyvauti kuriant strategijas ir intervencijos metodus, padidės sėkmės tikimybė.