Tėvystės stiliai, kurie gali sukurti narciziškus vaikus

Vaikai yra didžiausios Dievo dovanos šeimai. Jie dažnai daugiau išmoksta iš to, kaip elgiasi jų tėvai, nei iš to, ko jie juos moko. Todėl tėvų turimi charakterio bruožai ir tai, kaip tėvai elgiasi su savo vaikais, daro didelę įtaką jų ateičiai.

Tinkama meilė sau yra svarbi kiekvienam žmogui, kad jis patirtų laimę ir teigiamas emocijas. Meilė sau atspindės ir tai, kaip su jumis elgiasi kiti. Tačiau kai šios meilės sau perteklius išauga ir individas tampa apsėstas savęs, jis tampa narcizu.

Narcisizmas – tai pernelyg didelis įsitraukimas į save ir nesirūpinimas kitais. Tyrimai parodė, kad egzistuoja ryšys tarp auklėjimo stilių ir vaikų narcisizmo išsivystymo. Tai, kas vyksta ankstyvoje vaikystėje, turi didelę įtaką tam, kokie vaikai taps ateityje. Todėl nesveiki auklėjimo stiliai auginant vaiką ilgainiui gali sukelti narcisistinį asmenybės sutrikimą.

Panagrinėkime šiuos nesveikus auklėjimo stilius, kurie gali sukurti narciziškus vaikus.

Tėvystės stiliai, kurie gali sukurti narciziškus vaikus

Sąlyginė meilė

Tėvai, kurie linkę reikšti savo meilę tik tada, kai vaikas būna pirmas klasėje arba užima pirmąją vietą konkursuose ir kitoje veikloje, nesuvokia, kad jie reiškia sąlyginę meilę. Tokio elgesio tėvai linkę apipilti pagyrimais ir rodyti rūpestį tik tada, kai vaikas ko nors pasiekia, o kai nepasiekia, nusivilia.

Tokio auklėjimo veikiami vaikai jaučiasi nesaugūs dėl tėvų meilės. Vaikams tampa būtinybe laimėti ir siekti sėkmės ne dėl džiaugsmo ką nors pasiekti, bet tam, kad jaustųsi saugūs dėl savo vietos tėvų širdyje. Ilgainiui suaugę jie linkę sieti sėkmę su laime ir negalės būti laimingi, jei nepasieks ko nors materialaus.

Empatijos ir rūpesčio stoka

Tėvų empatija, šiluma ir palaikymas padeda vaikui psichologiškai išgyventi. Šilumos ir rūpesčio vaiku trūkumas yra autoritarinio auklėjimo bruožas. Autoritariniai tėvai stipriai kontroliuoja savo vaikus, išreikšdami labai mažai šilumos ir rūpesčio.

Autoritarinis auklėjimas, susijęs su empatijos stoka, vaikams sukels nuolatinį nusivylimą. Tai dar labiau sumažins savivertę, sukels depresiją, poreikių išnaudojimą ir su netinkamu narcisizmu susijusį teisių jausmą.

Nuvertinimas

Šio tipo auklėjimo atveju tėvai paprastai lengvai susierzina ir turi didelių lūkesčių vaiko atžvilgiu. Tėvai nuolat nuvertina savo vaiko pasiekimus ir menkina jį nuo pat mažens. Jei tėvai turi du ar daugiau vaikų, jie linkę girti vieną ir nuvertinti kitus, kurie gali iš karto pasikeisti – „geras” vaikas tampa „blogu” ir atvirkščiai.

Vaikai, kuriems taikomas toks auklėjimas, užaugę bus pažeminti ir visada turės nuolatinį poreikį įrodyti, kad yra ypatingi sau, tėvams ir pasauliui.

Pervertinimas ir perdėtas pataikavimas

Tai visiškai priešingas atvejis nei nuvertinantys tėvai. Šio tipo tėvai yra linkę pervertinti vaiko gabumus, jie stato jį ant pjedestalo ir retai jį kritikuoja. Šio auklėjimo tipo tėvai taip pat nenustato vaikui būtinų apribojimų.

Kai tėvai per daug giria savo vaiką už jo pasiekimus, nesvarbu, ar jis to nusipelnė, ar ne, vaikui susiformuoja didybės arba teisės į turtą jausmas, kuris yra pagrindinis narcisizmo bruožas. Dažnai tokio auklėjimo vaikai užauga nesubrendę, prastai save kontroliuojantys ir nepasitikintys savimi.

Specialistai teigia, kad nustatyta, jog autoritetingas auklėjimas lemia daugiausiai teigiamų asmenybės bruožų, savybių ir ypatybių, pasiekiama didesnė psichologinė pusiausvyra nei kiti auklėjimo stiliai. Šio tipo auklėjimas suteikia vaikui pakankamai šilumos, empatijos ir palaikymo, tuo pat metu yra kritikuojamas, kai jis daro blogai.

Sveikas narcisizmas yra autoritetingo auklėjimo šalutinis produktas. Vaikai užauga brandžiomis asmenybėmis, turinčiomis geras moralines vertybes. Toks auklėjimo stilius taip pat skatina sveiką savęs suvokimą ir ilgainiui padeda vaikui patenkinti savo emocinius poreikius visiškai nepriklausant nuo tėvų.