Sveikatos sutrikimai, kuriems nereikia antibiotikų

Liga gali mus išties prislėgti. Ir kai beviltiškai norime pasveikti, antibiotikai gali atrodyti kaip stebuklingas sprendimas. Tačiau ar jie iš tikrųjų padeda mums greičiau pasveikti? Pasirodo, tam tikroms sveikatos būklėms antibiotikai nereikalingi ir nėra naudingi. Tačiau prieš juos išvardydami, pažvelkime, kaip veikia antibiotikai.

Kaip veikia antibiotikai?

Antibiotikai, arba antimikrobiniai vaistai, kovoja su bakterijų sukeltomis infekcijomis. Jie tai daro arba naikindami bakterijas, arba apsunkindami jų augimą ir dauginimąsi. Terminas „antibiotikas” kilęs iš natūralaus junginio, kuris naikina bakterijas, ypač tam tikrų rūšių pelėsius arba gyvų organizmų gaminamas chemines medžiagas.

Svarbu žinoti, kada antibiotikų nevartoti, nes per didelis ir netinkamas vaistų vartojimas sukelia atsparumą antibiotikams. Šis atsparumas atsiranda, kai atsparios bakterijos, t. y. bakterijos, kurių antibiotikai nesugebėjo sunaikinti, paliekamos augti ir daugintis.

Atsparumas antibiotikams yra pavojingas, nes dėl jo lengvai pagydomas ligas gali tapti sunku ir brangu gydyti. Kai kuriais atvejais antibiotikams atsparios infekcijos gali sukelti sunkią negalią ar net mirtį. Jau nekalbant apie tai, kad šios atsparios bakterijos gali kelti grėsmę ne tik žmogui, bet ir bendruomenei.

Svarbu pažymėti, kad antibiotikams atspariomis tampa bakterijos, o ne žmogus. Todėl svarbu protingai vartoti antibiotikus. Štai sutrikimai, dėl kurių jų nereikia.

Ligos, kurioms nereikia antibiotikų

1. Kvėpavimo takų infekcijos

Antibiotikai negali kovoti su virusais, o kartu ir su virusinėmis infekcijomis. Tai paneigia jų poreikį tokiomis būklėmis, pvz:

Peršalimo ligos
Gripas
Dauguma gerklės skausmų
Dauguma kosulio ir bronchito atvejų
Dauguma sinusų infekcijų
Dauguma ausų infekcijų

Šioms infekcijoms reikia laiko, kad jos savaime pasveiktų, o gydymas antibiotikais gali pakenkti vaikams ir suaugusiesiems. Tas pats pasakytina ir apie bet kurią iš šių alerginės reakcijos sukeltų ligų. Taigi, prieš nuspręsdami gydytis antibiotikais, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

2. Egzema

Egzema – tai odos būklė, dėl kurios odos ploteliai tampa raudoni, uždegiminiai, niežtintys, sutrūkinėję ir šiurkštūs. Yra įvairių šios būklės tipų, iš kurių dažniausias yra alerginė kontaktinė egzema.

Egzemos priežastys yra karštis ir tam tikros maisto rūšys. Kartais dėl šios būklės atsiradusius pažeidimus gali užkrėsti virusas.

Egzemos gydymas apima gerą asmens higieną, minkštų drabužių dėvėjimą ir reguliarų drėkinimą. Dažnai žmonės įtaria bakterinę infekciją ir patys sau skiria antibiotikų, kad jos atsikratytų. Tačiau tyrimai rodo, kad antibiotikų kremai ir antibiotikai neturi jokio poveikio odos būklei. Priešingai, jie gali pabloginti infekciją. Taigi pasikonsultuokite su specialistu ir venkite vartoti bet kokios formos antibiotikus, nebent infekcija yra sunki.

3. Asimptominė bakteriurija

Paprastai šlapimas yra sterilus ir jame nėra jokių bakterijų. Tačiau kartais šlapime gali būti tiesiog bakterijų. Tai dažniausiai pasitaiko:

Pacientams, sergantiems šlapimo pūslės ar inkstų infekcija
Vyresnio amžiaus žmonėms
Nėščioms moterims
lytiškai aktyvioms moterims
Moterys, sergančios ilgalaikiu diabetu
Pacientai, turintys šlapimo kateterį
Pacientai, kuriems ką tik atlikta chirurginė šlapimo takų procedūra

Tai asimptominės bakteriurijos požymiai, kai nėra rimtos bakterijų atsiradimo šlapime priežasties. Tačiau, jei jaučiate deginimą šlapinimosi metu, padidėjusią skubą šlapinantis ir padažnėjusį šlapinimąsi, jums gali būti šlapimo takų infekcija, kuri nėra asimptominė bakteriurija.

Asimptominės bakteriurijos gydymas yra visai negydomas. Tiesą sakant, tęsiant ir gydant daugumą žmonių, turinčių šią problemą, ateityje gali būti sunkiau gydyti infekcijas.

4. Rausva akis

Rausvą akį sukelia virusai, bakterijos, alergenai ir dirgikliai. Jos simptomai yra šie:

Padidėjęs ašarų kiekis
Akių baltymų patinimas arba paraudimas
Geltonos, baltos arba žalios akių išskyros
Niežėjimas, dirginimas, deginimas
Padidėjęs jautrumas šviesai
Blakstienų plutelės

Dauguma rausvųjų akių atvejų yra lengvi ir savaime pagerėja. Antibiotikų gali prireikti tik tuo atveju, jei simptomai nepraeina ir juos sukelia bakterinė infekcija. Jei kuris nors iš pirmiau išvardytų simptomų paūmėja, kuo greičiau kreipkitės į specialistą.

5. Ausų infekcijos

Ausų infekcijos gali paveikti ausies kanalą arba vidurinę ausį ir yra trijų tipų. Tai:

Ūminis išorinės ausies uždegimas (AOE): Ši būklė pažeidžia ausies kanalą ir dar vadinama plaukiko ausimi.

Vidurinės ausies uždegimas su išsiliejimu (OME): Šis susirgimas atsiranda, kai vidurinėje ausyje susikaupia skysčio. Su šio tipo infekcija nesusijęs skausmas, pūliai ar karščiavimas.

Ūminis vidurinės ausies uždegimas (AOM): Šią būklę, kai vidurinėje ausyje susikaupia skysčio, dažnai sukelia bakterijos, tačiau gali sukelti ir virusai.

Dažnai ausų infekcijos, ypač OME ir AOM, pagerėja savaime ir antibiotikų nereikia. Todėl gydytojas gali paskirti „budriai laukti”, kad pamatytų, ar simptomai ilgainiui pagerės. Jums taip pat gali būti paskirtas „atidėtas skyrimas”, kuris reiškia, kad prieš pradedant vartoti antibiotikų kursą reikės palaukti 2-3 dienas. Pasikonsultuokite su specialistu, kad įsitikintumėte, kada ir ar reikia vartoti antibiotikus.

Antibiotikai gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, alergines reakcijas ir potencialiai mirtiną viduriavimą. Jie taip pat gali trukdyti kitiems vaistams, kuriuos galbūt vartojate dėl kokios nors konkrečios būklės. Vartojant antibiotikus, kai jų nereikia, susiduriama su šalutiniu vaisto poveikiu ir iš jo negaunama jokios naudos. Taigi būtinai atkreipkite dėmesį į tai, kada ir ar apskritai jums jo reikia.