Sunkūs sveikatos sutrikimai, dėl kurių gydytojai gali klysti

Kai susiduriate su paslaptingai ir netikėtai atsiradusiais medicininiais simptomais, tikitės, kad jūsų gydytojas galės į tai įnešti šiek tiek šviesos. Deja, gydytojams dažnai gali būti sunku nustatyti tokius nerimą keliančius požymius kaip skrandžio problemos, bėrimai, karščiavimas ir kūno skausmai. Neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad diagnostikos klaidos gali būti daromos milijonams suaugusių žmonių, o pusė šių klaidų gali būti žalingos.

Priežastis?

Daugelis simptomų dažnai būdingi daugeliui negalavimų ir ligų, todėl gydytojams gali būti sunku nustatyti tikslią problemą. Be to, simptomai skirtingiems žmonėms gali skirtis, nes kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į įvairias grėsmes sveikatai. Žinoma, galima teigti, kad pati diagnostinių tyrimų esmė yra galimybė tiksliai atskleisti, kokia yra problema, tačiau dauguma mūsų nesivargina jų atlikti. O net jei ir atliktume, jie vis tiek neatsako į mūsų nerimą keliančius klausimus juodu ant balto.

Jūsų žiniai pateikiame 5 tokias keblias sveikatos būkles, kurios gali būti lengvai klaidingai diagnozuotos.

Dirgliosios žarnos sindromas

Dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinė storosios žarnos būklė. Dažniausiai su dirgliosios žarnos sindromu susiję simptomai yra mėšlungis, pilvo skausmas, pilvo pūtimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.

Dirgliosios žarnos sindromas yra viena iš tų būklių, kai nėra tikrų tyrimų, galinčių įrodyti jų egzistavimą. Vietoj to, joms reikia „pašalinimo diagnozės”, kai gydytojai atmeta kitas galimas simptomų priežastis. Medikų teigimu, dirgliosios žarnos sindromas gali būti sėkmingai diagnozuotas tik tuo atveju, jei pacientas apie simptomus praneša bent šešis mėnesius iki pirmojo oficialaus įvertinimo ir jei per paskutinius tris mėnesius iki būklės diagnozavimo bent tris dienas per mėnesį patiria diskomfortą.

Fibromialgija

Fibromialgija yra lėtinis sutrikimas, sukeliantis tokius simptomus kaip skausmas ir jautrumas visame kūne. Kadangi šiam sutrikimui taip pat būdingi skaudantys raumenys, nerimo ir nuovargio jausmas bei negalėjimas miegoti, daugelis gydytojų pirmiausia pagalvoja, kad tai artritas arba lėtinio nuovargio sindromas. Kadangi nėra laboratorinių tyrimų, galinčių įrodyti šios būklės egzistavimą, diagnozuoti šią problemą tampa dar sunkiau. Fibromialgijos diagnozė taip pat labai priklauso nuo to, kokį gydytoją pasirinksite. Pavyzdžiui, jei kreipsitės į gastroenterologą, jums gali būti pasakyta, kad sergate dirgliosios žarnos sindromu.

Širdies priepuolis

Turėdami iš pažiūros akivaizdžių simptomų, tokių kaip spaudžiantis skausmingas jausmas krūtinės srityje, šaltas prakaitas ir negalėjimas kvėpuoti, galite manyti, kad diagnozuoti širdies priepuolį yra gana lengva. Tačiau nustebsite sužinoję, kad daugeliui žmonių šie simptomai visai nepasireiškia. Tyrimai parodė, kad moterys širdies priepuolio metu dažnai nejaučia krūtinės skausmo. Tačiau vyrai dažniau patiria šį simptomą, todėl galiausiai jiems greičiau nei moterims suteikiama pagalba dėl galimo širdies priepuolio. Kai pacientai nepraneša apie visus požymius, gydytojai dažnai gali klaidingai diagnozuoti širdies priepuolį kaip gastritą, tulžies pūslės akmenligę ar net nervingumą, o vyresnio amžiaus žmonės dažnai galiausiai mano, kad juos vietoj to vargina rėmuo.

Celiakija

Labai tikėtina, kad sergantieji celiakija yra girdėję, kad jie turi visų kitų problemų, tik ne gebėjimą virškinti glitimą. Taip yra todėl, kad celiakijos simptomai, tokie kaip pilvo skausmas, galvos skausmas, odos niežulys, sąnarių skausmas ir vėmimas, skirtingiems pacientams pasireiškia skirtingai. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti visai nepastebimi. Svorio kritimas, kuris yra dar vienas dažnas simptomas, pasireiškia tik pusei celiakija sergančių pacientų, o daugeliui kitų ši liga dažnai painiojama su dirgliosios žarnos sindromu. Celiakija taip pat gali sukelti rėmenį ir rūgšties refliuksą, dėl kurių gali būti kalta daugelis kitų būklių. Dėl šios priežasties gali prireikti iki dešimtmečio, kol celiakija bus teisingai diagnozuota.

Gera žinia? Celiakiją galima patvirtinti kraujo tyrimu, nesvarbu, kokie yra simptomai, o endoskopija gali padėti nustatyti plonosios žarnos pažeidimus, jei tokių yra.

Vėžys

Vėžys lemia beveik vieną iš keturių mirčių. Tačiau beveik 28 proc. atvejų jis diagnozuojamas klaidingai, o kai kurių specifinių vėžio rūšių, tokių kaip melanoma (odos vėžio rūšis), krūties vėžys, ginekologinis vėžys, storosios žarnos vėžys ir hematologinis vėžys – net iki 44 proc. atvejų. Neteisingai diagnozuoti vėžį galėjo lemti įvairios priežastys, pavyzdžiui, neišsami anamnezės informacija, trūkstama ar fragmentiška informacija arba nepakankamai laiko pacientui įvertinti.