Stresas iš tikrųjų gali būti naudingas ir naudingas

Daugeliui mūsų šiandien stresas yra blogas žodis. Bet ar mes nepastebime platesnio vaizdo? Ar yra ir gerų dalykų, susijusių su stresu? Greitas atsakymas yra tvirtas „Taip”! Sužinoję, kaip stresą panaudoti geriems tikslams, galite būti motyvuoti produktyvesniam darbui – be neigiamo poveikio sveikatai.

Štai kada stresas iš tikrųjų gali būti naudingas.

Kas yra teigiami stresoriai?

Tačiau ne bet koks stresas jums kenkia. Yra dvi streso rūšys, vertinant jų teigiamą ar neigiamą poveikį – eustresas ir distresas. Mažiau maloni streso forma gali pasireikšti kaip ūmus stresas. Dėl jo jaučiate nerimą arba esate irzlūs ir net prasideda depresija. Jis, be kita ko, gali sukelti net raumenų skausmus, virškinimo sutrikimus, pakilusį kraujospūdį, migreninius galvos skausmus, dusulį ir krūtinės skausmą. Dar blogiau, kai šis stresas tampa rutina ar šlifavimu ir yra įprastas jūsų gyvenimo bruožas, jis ima veikti. Šį stresą, vadinamą lėtiniu stresu, turėtumėte stengtis kuo greičiau gydyti. Nekontroliuojamas jis gali paskatinti polinkį į savižudybę ar smurtą arba sukelti insultą ir infarktą.

Nors galėtumėte apsieiti ir be streso, eustresas iš tikrųjų gali būti teigiama patirtis. Jį galima pavadinti „geruoju stresu”. Tai toks stresas, kuris skatina jus dėti pastangas, kad atliktumėte užduotį. Tai stresas, kuris jus maitina, kelia jums iššūkius, motyvuoja ir netgi padeda būti produktyvesniems. Daugeliui žmonių toks stresas netgi padeda.

Kai patiriamas tik trumpalaikis ūmus stresas, jis nėra vien tik blogas. Dėl streso galite pajusti džiugesį arba „pakilimą”. Įsivaizduokite save užsiimantį kokiu nors nuotykių sportu – šis pakilimas kyla dėl reakcijos į stresą ir gali būti teigiama patirtis, jei stresas trunka trumpai. Dėl jo daugelis žmonių jaučiasi „gyvybingesni”.

Teigiamos reakcijos į stresą

Jūsų kūne vyksta tam tikri fiziologiniai pokyčiai, kai susiduriate su stresinėmis situacijomis. Ir nors gali pasirodyti keista, kai kurie iš jų iš tikrųjų yra naudingi jums.

Padidėja budrumas

Kai patiriate stresą, jūsų organizmas gauna adrenalino, kuris padeda jums tapti budresniems. Dėl streso sukeliamos kovos arba bėgimo reakcijos išsiskiria epinefrinas arba adrenalinas. Dėl papildomo adrenalino, pulsuojančio jūsų organizme, pagreitėja širdies plakimas ir padidėja širdies, gyvybiškai svarbių organų ir raumenų kraujotaka. Greičiau kvėpuojant plaučiai gali išplėsti talpą, nes atsiveria mažesni kvėpavimo takai. Dėl to smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, todėl esate žvalesni ir geriau susikaupiate. Netgi klausa, regėjimas ir sąmoningumas sustiprėja.

Išmokite įveikti būsimus iššūkius

Stresas taip pat yra puiki mokymosi patirtis jūsų kūnui. Jūsų sistema išmoksta apdoroti patirtį ir „pertvarkyti” save praėjus kelioms valandoms po stresinės patirties. Tai padeda įgyti žinių iš patirties ir geriau pasiruošti susidoroti su ja ateityje. Štai kodėl į iššūkius turėtumėte žiūrėti kaip į pozityvią mokymosi patirtį, net jei jie gali būti nelabai geri, kai išgyvenate blogiausią iš jų. Psichologai net turi tam pavadinimą – „skiepai nuo streso”, nes panašiai kaip skiepai, padedantys jūsų imuninei sistemai geriau pasiruošti galimam būsimam susidūrimui su ligą sukeliančiu virusu ar bakterija, taip ir pats stresas gali apsaugoti jus nuo būsimo streso žalos!

Didina produktyvumą

Teigiamai panaudotas stresas skatina jus daryti daugiau nei įprastai, todėl esate produktyvesni. Būtent todėl kai kurie žmonės sako, kad stresas darbo vietoje skatina juos dirbti efektyviau ir geriau. Iš tikrųjų, kai patiriate stresą, jūsų smegenys iš tikrųjų panaudoja daugiau turimų gebėjimų nei įprastai. Jo metu paaštrėja jūsų intelektas, sąmoningumas ir atmintis, o visa tai taip pat padeda didinti produktyvumą. Tai gali paaiškinti, kodėl komanda, laikydamasi griežto termino, vis tiek sugeba pasiekti rezultatų, dažnai viršydama savo ir kitų lūkesčius.

Sumažinkite ląstelių pažeidimus

Patirdami trumpalaikius streso protrūkius galite netgi sumažinti organizmo pažeidimus ląstelių lygmenyje. Svarbiausia, kad stresas būtų trumpalaikis, o ne lėtinis. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad kai tiriamosios turėjo pasakyti kalbą prieš sudėtingą teisėjų komisiją, paprastai atsipalaidavusių, bet vidutinį stresą užduoties metu patyrusių moterų ląstelių pažeidimai buvo mažesni nei tų, kurios streso išvis nepatyrė! Tai leido mokslininkams daryti prielaidą, kad trumpi „eustreso” protrūkiai galbūt net gali apsaugoti jūsų sveikatą ir tam tikrais atvejais sumažinti oksidacinę žalą ląstelėse.

Padidina ryžtą ir motyvaciją

Stresas taip pat gali būti puiki motyvacijos priemonė. Tai puiki jėga, skatinanti jus dirbti daugiau ir stengtis kuo geriau, nepaisant jokių galimybių. Yra ir tokių, kurie iššūkyje randa daug motyvacijos ir iš tikrųjų stresą vertina kaip labai teigiamą savo gyvenimo aspektą. Tai yra tai, kas padeda atlikti darbą!

Gyvenimas tampa prasmingesnis

Kai kurie žmonės taip pat gali pastebėti, kad dėl patiriamo streso jų gyvenimas tampa prasmingesnis. Mokslininkai pastebėjo, kad didesnis streso ir nerimo lygis, atrodo, yra glaudžiai susijęs su didesniu asmenų gyvenimo prasmingumo suvokimu.

Kaip stresą paversti teigiamu

Atrodo, kad atsakymas į didžiąją dalį problemų slypi tame, kaip reaguojate į stresą. Dažnai stresą gyvenime sukeliantys veiksniai yra už mūsų kontrolės ribų, todėl ne visada galime juos pašalinti. Tokiu atveju viską gali pakeisti tinkamo požiūrio ir nuostatos ugdymas. Tačiau kartais tai gali būti lengviau pasakyti, nei padaryti. Tokiu atveju geriausia būtų išmokti tinkamų įveikos mechanizmų, kurie laikui bėgant gali padėti pagerinti streso ribą. Štai keletas dalykų, kuriuos galite išbandyti:

Išbandykite atsipalaidavimo technikas

Vienas iš būdų valdyti stresą – savo noru sukelti organizme atsipalaidavimo reakciją. Pasirinkite jogos, meditacijos, vizualizacijos, taiči, gilaus kvėpavimo ar net pasikartojančios maldos ar giedojimo metodus. Atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti raumenų įtampą, galvos skausmus ir hiperventiliaciją – kai kuriuos neigiamus šalutinius streso padarinius.

Pratimai

Paprastas pasivaikščiojimas parke, treniruotė ar šokių pamoka gali padėti nuraminti protą ir suteikti jūsų organizmui endorfinų geros savijautos hormonų pliūpsnį! Tyrimais nustatyta, kad fiziškai aktyvūs žmonės patiria daugiau teigiamų, malonių emocijų – tai puiki priešprieša stresui.

Kurkite paramos sistemas

Nenuvertinkite geros paramos sistemos vertės. Nesvarbu, ar tai būtų bendradarbis, draugas, ar šeimos narys, turėdami su kuo pasikalbėti, dažnai galite atsikratyti streso. Nustatyta, kad ši emocinė parama padeda ne tik ūmaus, bet ir lėtinio streso metu.

Realistiškai vertinkite tai, ką galite kontroliuoti

Negalite visko kontroliuoti. Kai susitaikysite su šia realybe, galbūt suprasite, kad stresą galima suvaldyti, ir išmoksite padaryti viską, ką galite, laikydamiesi apribojimų. Kai kuriems stresą neigiamai veikia tobulumo siekis. Žinokite, kad negalite visko padaryti tobulai ir kai kurių problemų negalite kontroliuoti. Tai taip pat padės sutelkti dėmesį į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti, ir pavers juos teigiamu stresoriumi, kurį galite valdyti.