Stresas gali neigiamai paveikti jūsų sveikatą
Ar tai būtų trumpalaikis nusivylimas dėl praleisto lėktuvo, ar ilgalaikis nusivylimas dėl darbo, ar svarbus gyvenimo įvykis, stresas gali baisiai paveikti mūsų sveikatą. Stresas šiandien yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, kai patiriame nemalonių gyvenimo išgyvenimų dėl finansinių problemų, santykių, karjeros ir pan. Stresas gali neigiamai paveikti mūsų fizinę ir psichinę būklę, apie kurią dažnai nežinome. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip dešimt pagrindinių būdų, kuriais stresas gali paveikti jūsų bendrą sveikatą.
Kovos arba bėgimo reakcija ir galvos skausmas
Stresas verčia organizmą pasiruošti veiksmams, pasireiškiant kovos arba bėgimo reakcijai. Tai reiškia, kad kai smegenys pajunta pavojų, pagumburis cheminių medžiagų pavidalu ir išilgai nervų siunčia dirgiklius į antinksčius (endokrinines liaukas). Antinksčiai išskiria kortizolį – streso hormoną, kuris didina kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje. Kortizolis taip pat gali sukelti migreną arba įtampos galvos skausmą, įtempti raumenis ir sustiprinti jau esamus galvos skausmus.
Aukštas kraujospūdis ir širdies priepuolis
Nors tikslus ryšys tarp streso ir širdies priepuolio vis dar nėra žinomas, yra tam tikrų įrodymų, kad stresas gali sukelti širdies priepuolį. Nustatyta, kad stresas, kurį sukelia įtampa šeimoje, finansiniai reikalai ar su darbu susijusios problemos, gali padidinti tikimybę, kad žmogų ištiks širdies priepuolis, beveik 23 proc. Yra žinoma, kad streso hormonas kortizolis didina kraujospūdį, o tai taip pat gali sukelti širdies smūgį. Geriausias būdas užkirsti tam kelią – sveikas širdies sveikatai gyvenimo būdas.
Padidėjęs potraukis
Išsiskiriant streso hormonui kortizoliui, gali padidėti potraukis saldžiam ir riebiam maistui. Jei jūsų kūno masės indekso skalės aukštesnioji pusė jau yra aukštesnė, esate dar labiau linkę į tokį potraukį.
Padidėjęs liemuo ir pakitęs svoris
Dėl streso galite priaugti svorio. Taip yra dėl dviejų priežasčių: blogų mitybos įpročių ir kortizolio išsiskyrimo. Kol pasiduodate potraukiui ir pradedate valgyti vis daugiau saldaus ir riebaus maisto, streso hormonas kortizolis gali veikti taip, kad padidėtų riebalinio audinio, kurį organizmas laiko, kiekis ir dažnai padidėtų riebalinių ląstelių dydis. Didelis kortizolio kiekis taip pat susijęs su giliais pilvo arba pilvo riebalais. Stresas gali lemti liesų asmenų svorio mažėjimą, o antsvorio turinčių žmonių – svorio didėjimą. Vienintelė išeitis – sveika mityba ir reguliari mankšta.
Nemiga
Stresas gali sukelti padidėjusio susijaudinimo būseną, dėl kurios atsiranda nemiga. Nemigą gali sukelti stresą keliantis laikotarpis, tačiau ilgalaikis stresas gali sukelti miego sutrikimus ateityje. Norėdami išsigydyti nuo nemigos ir miego sutrikimų, daugiausia dėmesio skirkite miego higienai – įsisavinkite gerus miego įpročius ir pasirūpinkite, kad jūsų miego aplinka būtų sveika. Be to, praktikuokite jogą ir meditaciją, kad įveiktumėte stresą dienos metu.
Sunkumai su atmintimi
Dėl didelio kortizolio kiekio organizme smegenims gali būti sunku kurti naujus prisiminimus. Tai reiškia, kad jums gali būti sunku mąstyti arba atgaminti tam tikrus prisiminimus. Meditacija gali būti naudojama kaip priemonė, padedanti susidoroti su tokiomis situacijomis.
Odos išbėrimai
Odos iššutimai dažnai būna streso pasekmė. Stresas gali padidinti polinkį į aknę dėl padidėjusio vyriškojo hormono androgeno kiekio. Taip pat nustatyta, kad daugeliui studentų per egzaminus dėl streso atsiranda odos spuogų.
Plaukų slinkimas
Susiduriate su sunkumais dėl plaukų slinkimo? Kaltinkite stresą. Nustatyta, kad stresas gali sukelti plaukų slinkimą dėl autoimuninės ligos, vadinamos alopecija areata. Ši būklė lemia staigų plikimą. Stresas ir nerimas kartu gali sukelti ir trichotillomaniją – būseną, kai žmonėms sunku atsispirti ir išrauti savo plaukus iš galvos odos.
Virškinimo problemos
Nesvarbu, ar tai būtų baisūs spazmai, rėmuo, pilvo pūtimas, ar viduriavimas, stresas gali būti jų visų priežastis. Stresas yra ypač pagrindinė dirgliosios žarnos sindromo, kuriam būdingi skausmai, viduriavimas ir net vidurių užkietėjimas, priežastis. Pasitarkite su gydytoju, jei dėl streso susiduriate su šiomis problemomis.
Nėštumo komplikacijos
Jei esate nėščia ir patiriate stiprų stresą, tikėtina, kad padidėja priešlaikinio gimdymo tikimybė. Taip pat nustatyta, kad didelis streso lygis gali turėti įtakos vaisiaus smegenų vystymuisi. Norėdamos veiksmingai kovoti su tokiomis situacijomis, galite praktikuoti prenatalinę jogą ir streso mažinimo terapiją, tačiau pirmiausia būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Tam tikrais atvejais stresas gali turėti įtakos moters gebėjimui pastoti. Nustatyta, kad didelis su stresu susijusių junginių, tokių kaip alfa amilazė, kiekis net 12 proc. sumažina tikimybę pastoti.
Vadovaukitės šiais patarimais, kaip kovoti su stresu
Yra keli būdai, kaip susidoroti su stresu ir išlaikyti ramybę sunkiose gyvenimo situacijose. Tereikia laikytis sveikos gyvensenos ir įsisavinti keletą gerų įpročių. Peržiūrėkite toliau pateiktą sąrašą ir sužinokite, kaip veiksmingai sumažinti stresą ir su juo susijusias problemas.
Pasikalbėkite su draugu
Pakankamai išsimiegokite
Reguliariai užsiimkite fizine veikla
Praktikuokite meditacijos metodus
Subalansuotai maitinkitės
Venkite kofeino, nikotino ir alkoholio
Gerai tvarkykite savo laiką
Pildykite streso dienoraštį
Kontroliuokite savo gyvenimą
Kontroliuodami stresą, gyvensite ne tik sveiką, bet ir gražų gyvenimą.
