Stabligė: Įprastos ir retos priežastys, simptomai ir prevencija

Stabligė taip pat vadinama žandikaulio sąstingiu, nes paveikia nervų sistemą ir sukelia skausmingus raumenų, ypač žandikaulio raumenų, susitraukimus, dėl kurių sunku judinti žandikaulius. Stabligės bakterijos paplitusios aplinkoje, jų galima rasti dirvožemyje, dulkėse ir mėšle.

Ji egzistuoja sporų pavidalu, kurios yra neaktyvios, tačiau tampa aktyvios patekusios į žmogaus organizmą per pjūvius ir žaizdas. Laimei, vakcina nuo stabligės neleidžia bakterijai užkrėsti žmogaus, o kelios infekcijos, apie kurias pranešta, yra tarp žmonių, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo stabligės.

Kaip galite užsikrėsti stablige

Stabligės infekciją sukelia bakterija Clostridium tetani. Nors ši bakterija yra gana paplitusi, ji gali sukelti infekciją tik patekusi į kraują, o tai reiškia, kad jai reikia patekimo į organizmą vietos. Tokie patekimo taškai gali būti odos įtrūkimai arba žaizdos.

Vieni iš dažniausiai pasitaikančių infekcijos būdų yra žaizdos, užterštos seilėmis, purvu ar išmatomis. Bakterijų patekimo vieta taip pat gali tapti smeigtuku, nagu ar adata padarytos durtinės žaizdos. Kitos priežastys – nudegimai, avarijos ir sužeidimai su negyvais audiniais. Retais atvejais stabligės infekciją taip pat gali sukelti dantų infekcijos, vabzdžių įkandimai, chirurginės procedūros ir injekcijos.

Stabligės simptomai

Kai stabligės bakterijos patenka į jūsų organizmą, jos dažniausiai būna sporų pavidalu. Patekusios į jūsų organizmą, sporos virsta bakterijomis, kurios gali gaminti stiprų toksiną, vadinamą tetanospazminu. Šis toksinas veikia nervų sistemą ir sukelia raumenų spazmus. Priklausomai nuo žaizdos rūšies, stabligės infekcijos simptomai paprastai pasireiškia po 3-21 dienos. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių simptomų yra šie:

• Raumenų spazmai, dažniausiai skrandžio.
• Žandikaulio raumenų sustingimas.
• Sunkumas ryti.
• Kūno skausmas ir sustingimas.
• Galvos skausmas, karščiavimas, prakaitavimas, traukuliai.
• Kraujospūdžio pokyčiai ir greitas širdies ritmas.

Ar stabligė yra mirtina?

Stabligė yra sunki bakterinė infekcija ir negydoma gali būti mirtina. Stabligės toksinas gali pasklisti po visą nervų sistemą, paveikdamas kvėpavimui gyvybiškai svarbius raumenis. Sunkiais atvejais pacientai negali kvėpuoti ir gali tekti juos prijungti prie gyvybę palaikančių aparatų.

Nors nėra laboratorinių tyrimų, galinčių patvirtinti stabligę, gydytojai paprastai gali diagnozuoti infekciją pagal simptomus ir paciento ligos istoriją. Gydymas apima toksinų neutralizavimą, antibiotikų vartojimą ir vaistus raumenų spazmams kontroliuoti. Laimei, stabligė nėra užkrečiama ir neplinta oru ar kontaktuojant su ligoniu.

Užtikrinti, kad niekada nesusirgtumėte stablige

Skiepijimas: Skiepijimasis yra geriausia apsauga nuo stabligės infekcijos. Jei niekada nesate pasiskiepiję stabligės vakcina, pasitarkite su gydytoju, ar reikia nedelsiant pasiskiepyti. Kita svarbi detalė, kurią reikia prisiminti, yra ta, kad vakcina netrunka visą gyvenimą. Net jei buvote skiepytas anksčiau, stiprinamuosius skiepus rekomenduojama atlikti kartą per 10 metų bet kokio amžiaus žmonėms.

Pirmoji pagalba: Svarbus vaidmuo stabligės infekcijos prevencijoje tenka ir žaizdų priežiūrai. Nedelsiant ir tinkamai prižiūrint žaizdas galima išvengti ne tik stabligės, bet ir kelių kitų infekcijų. Bet kokią pjautinę ar durtinę žaizdą, pavyzdžiui, padarytą nagu ar smeigtuku, reikia nedelsiant gydyti. Reikia gydyti net ir neinfekuotas žaizdas, pavyzdžiui, pūsles, įdrėskimus ar bet kokius odos įtrūkimus.

Šiuolaikinis mokslas užtikrino, kad vidutinis stabligės infekcijų skaičius yra minimalus. Vis dėlto, jei nuo stabligės skiepo praėjo daug laiko, esate pažeidžiami infekcijos. Pasikalbėkite su gydytoju apie savo ligos istoriją ir apie tai, kada paskutinį kartą buvote skiepytas stabligės vakcina. Jei turite pasiskiepyti, mažas dūris gali išgelbėti jus nuo gana bjaurios infekcijos.