Sepsio požymiai, kuriuos turi žinoti kiekvienas

Sepsis yra gyvybei pavojinga būklė, kuri pasireiškia, kai infekcija nėra tinkamai gydoma arba tampa nekontroliuojama. Dėl jos sutrinka imuninė sistema ir organizmas pradeda žaloti savo organus ir audinius. Remiantis statistiniais duomenimis, milijonai žmonių kenčia nuo sepsio ir tūkstančiai jų kasmet miršta nuo sepsio.

Laiku negydomas sepsis gali išsivystyti į sepsinį šoką, kuris yra sunkiausia būklės forma, pažeidžianti širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelianti labai žemą kraujospūdį ir nepakankamą kraujo pritekėjimą į gyvybiškai svarbius organus. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad sepsį ir sepsinį šoką labai sunku diagnozuoti, nes nėra vieno šios būklės testo.

Sepsis yra laiko sindromas, o tai reiškia, kad žala didėja kas valandą. Tyrimai rodo, kad kuo greičiau sepsis ir sepsinis šokas pradedami gydyti, tuo geresnės pacientų galimybės pasveikti. Štai bendri sepsio požymiai, į kuriuos turite atkreipti dėmesį.

Pakitusi psichikos būsena

Dėl sepsio gali sumažėti kraujo tekėjimas į smegenis, dehidratacija ir kenksmingų toksinų išsiskyrimas į organizmą, todėl atsiranda sumišimas, mažas budrumas, galvos svaigimas ir svaigulys. Visi šie simptomai sepsinį šoką patyrusiems žmonėms gali būti gana intensyvūs. Kai kuriems žmonėms taip pat gali pasireikšti ekstremalios galvos svaigimo versijos.

Specialistai aiškina, kad šie požymiai turi atsirasti dėl infekcijos, kad būtų galima kalbėti apie sepsį. Jei taip nėra, gali paaiškėti, kad jie yra įprasti kitų būklių, pavyzdžiui, insulto ar nuovargio, simptomai.

Mažiau šlapimo arba tamsus šlapimas

Inkstai yra vienas iš dažniausiai sepsio metu pažeidžiamų organų, nes jie labai jautriai reaguoja į kraujotakos ir slėgio pokyčius. Tai savo ruožtu turi įtakos šlapimo kiekiui ir kokybei. Dėl mažo kraujospūdžio organizmas stengiasi sulaikyti kuo daugiau skysčių, todėl šlapime jų būna mažiau. Dėl to jūsų šlapimas tampa kvapnesnis ir tamsesnės spalvos.

Dehidratacija taip pat gali pasireikšti dėl skysčių netekimo prakaituojant dėl karščiavimo ir nepakankamo skysčių vartojimo. Šis bendras dehidratuojantis poveikis gali pakeisti Jūsų šlapimą, todėl atsiranda kraujagyslių nesandarumas, kai skysčiai iš kraujotakos išteka į organizmą. Kraštutiniais atvejais pacientai gali net visiškai nustoti šlapintis. Jei blogai jaučiatės ir pastebėjote drastiškus šlapinimosi pokyčius, tai gali būti ne tik dėl prastos hidratacijos.

Šalta arba šerpetojanti oda

Sepsio metu jūsų organizmas sutelkia dėmesį į kraujo pumpavimą į gyvybiškai svarbius organus, tokius kaip širdis, inkstai ir smegenys, o ne į mažiau svarbias kūno vietas, pavyzdžiui, galūnes. Dėl to oda būna šalta ir šleikšti. Tokia situacija gali išlikti tokia pati arba dar labiau pablogėti, kai jūsų organizmą ištinka sepsinis šokas.

Tačiau šalta ir lipni oda taip pat gali būti kitų, ne tokių rimtų ar nekenksmingų būklių simptomas. Rimtai į tai turite žiūrėti tik tuo atveju, jei jaučiate kitus pirminės infekcijos simptomus.

Nenormaliai greitas širdies ritmas

Dėl pratimų taip pat gali padažnėti širdies ritmas. Tačiau nenormalu, kai širdies ritmas padažnėja, kai tiesiog sėdite ant kėdės ir nieko neveikiate. Vidutinio žmogaus širdies ritmas yra 60-90 dūžių per minutę. Taigi, jei jūsų širdis plaka greičiau nei 90, tai gali būti sepsio požymis.

Dėl sepsio jūsų organizmas pumpuojasi, nes stengiasi kovoti su infekcija ir bando aprūpinti krauju pažeistus audinius, todėl jūsų širdis plaka greičiau, kad padidėtų išpumpuojamo kraujo kiekis. Kadangi simptomai nebūtinai turi progresuoti nuo sepsio iki sepsinio šoko, sepsinio šoko metu Jūsų širdies susitraukimų dažnis gali tapti dar dažnesnis, o gali ir nepasireikšti.

Kvėpavimo pasunkėjimas arba apsunkintas kvėpavimas

Jei pastebėjote, kad kvėpuojate greitai arba jaučiate dusulį, tai gali būti kažko grėsmingesnio požymis. Specialistai teigia, kad pneumonija yra dažniausiai sepsį sukelianti infekcija. Kaip ir padažnėjęs širdies ritmas, šie simptomai pasireiškia, kai jūsų organizmas pradeda veikti per daug, šiuo atveju – naudoja daugiau deguonies ir dėl to išskiria daugiau anglies dioksido nei įprastai.

Dėl to jūsų organizmui reikia daugiau deguonies, o jis šį poreikį patenkina kvėpuodamas greičiau, todėl jaučiatės vangūs. Kai kuriais kraštutiniais atvejais kvėpavimas gali pablogėti tiek, kad pacientai negali patys kvėpuoti.