Savarankiškos priežiūros galimybės, padedančios sumažinti nerimą
Jei dėl ko nors nerimaujate ar jaudinatės, galite patirti nemalonių emocijų ar fizinių pojūčių. Paprastai tariant, nerimas yra normali biologinė reakcija į grėsmės jausmą. Kai jaučiate nerimą, galite jaustis nervingi ir įsitempę arba blogai ir lengvai apsvaigę.
Nerimo būsenos gali būti įvairios – nuo lengvos, vidutinio sunkumo iki sunkios, priklausomai nuo to, kokius fizinius ir psichologinius pojūčius patiriate. Galite pradėti abejoti savo gebėjimu kasdien tvarkytis pagrindinėje veikloje. Siekdami palengvėjimo nuo tokių neigiamų minčių, galite net griebtis narkotikų, alkoholio, azartinių lošimų ar net savęs izoliavimo. Taip pat gali atsirasti skausmai, negalavimai ir kilti poreikis atsidurti ligoninės skubios pagalbos skyriuje.
Jei jums sunku kontroliuoti nerimą keliančias mintis, kurios trukdo valdyti neatidėliotinas užduotis, gali būti, kad kenčiate nuo generalizuoto nerimo sutrikimo. Kai sergate šiuo sutrikimu, pradedate nerimauti dėl įprastų užduočių, pavyzdžiui, karjeros pareigų, finansų, sveikatos ir namų ruošos darbų. Tuomet pradedate vertinti savo kompetenciją ir rezultatus atliekant tokias užduotis. Taip pat pradedate abejoti savo minčių, emocijų ir elgesio valdymu. Kai jaučiate nerimą, jums trūksta energijos, laimės ir tikslo.
Nerimo priežastys
Sunku iš tikrųjų žinoti, kodėl jūs patiriate nerimą kaip psichikos sveikatos problemą, o kai kurie kiti – ne. Tačiau yra keletas galimų veiksnių, kurie gali sukelti nerimą. Jie yra šie.
Kasdienis gyvenimo būdas ir įpročiai
Mityba
Genetika
Fizinė ir psichinė sveikata
bet kokia praeities ar vaikystės patirtis
Bet kokie narkotikai ar vaistai, kuriuos galbūt vartojate
Kartais galite nerimauti labiau nei kiti arba tai gali būti tiesiog jūsų asmenybės dalis. Tai gali būti net abiejų šių dalykų mišinys. Kitais atvejais galite tiesiog nežinoti, kodėl apskritai jaučiate nerimą, nes gali būti, kad nėra jokios akivaizdžios priežasties.
Savigydos patarimai, kaip sumažinti nerimą
Galite perskaityti ir laikytis visų pasaulyje esančių patarimų nuo nerimo. Tačiau visa tai neturi jokios reikšmės, jei nesate pasirengę imtis tinkamų veiksmų. Jei norite jaustis labiau atsipalaidavę, ramiai miegoti naktimis ir nukreipti savo pastangas ar energiją į konstruktyvias užduotis, turite sąmoningai stengtis nešvaistyti laiko nesvarbioms užduotims.
1. Pradėkite sveikai maitintis
Turbūt žinote seną posakį – „esate tai, ką valgote”. Rūpestingesnis mitybos pasirinkimas yra pirmas žingsnis siekiant padidinti savo energijos lygį ir tapti atsparesniems stresui. Kai maitinsitės sveikai, tapsite psichologiškai pajėgesni susidoroti su viskuo, kas pasitaikys jūsų kelyje. Nepamirškite į savo racioną įtraukti kuo daugiau žalumynų ir lapinių daržovių, nes jose yra raminančių antioksidantų ir būtinų vitaminų, padedančių apsaugoti jūsų psichinę sveikatą.
2. Atlikite daug fizinių pratimų
Nesvarbu, ar mėgstate žaisti futbolą, ilgai vaikščioti, važinėti dviračiu, lieti prakaitą sporto salėje, ar užsiimti kovos menais, turite daryti viską, ko reikia, kad atsikratytumėte streso. Užsiimdami bet kokia fizine veikla natūraliai sumažinsite nerimą ir pagerinsite bendrą savijautą.
Netgi jogos, meditacijos ir progresyvaus raumenų atpalaidavimo technikų praktikavimas gali padaryti stebuklus. Visapusiška proto ir kūno treniruotė turėtų būti jūsų pagrindinis tikslas. Joga ir meditacija padeda sumažinti streso ir nerimo lygį, kartu didindama jūsų fizinę ir protinę ištvermę. Taikydami progresyviąją raumenų relaksaciją, išmoksite stebėti ir kontroliuoti raumenų įtampą, taip sumažinsite nerimą, stresą ir skausmą dėl bet kokių fizinių negalavimų.
3. Praleiskite laiką mėgaudamiesi gryname ore
Aplinkos pakeitimas, pavyzdžiui, išvyka į žvejybą, mini atostogos ar net toks paprastas dalykas kaip pasivaikščiojimas paplūdimyje, gali būti labai naudingas jūsų psichinei sveikatai. Nesvarbu, ar tai būtų lietinga, ar saulėta diena, kuo daugiau laiko praleiskite lauke, nes tai teigiamai veikia jūsų psichinę būseną.
4. Stenkitės bendrauti
Jau seniai neturėjote tinkamo pokalbio su savo senu mokyklos draugu arba neturėjote laiko pabendrauti su naujaisiais darbo bičiuliais? Nuoširdžiai stenkitės bendrauti su žmonėmis. Užtektų paprasto skambučio telefonu arba žinutės socialinėje žiniasklaidoje. Galite prisiminti senus gerus laikus arba suplanuoti nedidelę kelionę savaitgaliui. Bendravimas su žmonėmis gali padėti sumažinti streso lygį ir skatinti laimę.
5. Savanoriška pagalba kitiems
Kiek kartų pagalvojote apie tai, kad galėtumėte padėti aklajam pereiti judrų kelią arba padėti neįgaliajam užlipti laiptais? Jei dar nieko panašaus nepadarėte, pats laikas pradėti tai daryti. Pagalba žmonėms, kuriems jos reikia, suteiks jums gyvenimo tikslo jausmą. Be to, pradėsite jaustis ramesni ir geriau jausitės patys.
6. Darykite priešingai tam, ką jaučiate
Ar paprastai izoliuojatės arba miegate, kad susidorotumėte su liūdesiu ar depresyviomis mintimis? Išmokite daryti visiškai priešingus dalykus nei manote, kad tokiomis aplinkybėmis turėtumėte daryti. Neigiamo elgesio keitimas gali padėti pakeisti jūsų psichikos požiūrį. Tai savo ruožtu sustiprina aktyvesnį elgesį. Kad viską suvoktumėte iš perspektyvos, turite išeiti iš savęs ir pradėti kurti naują realybę apie tai, kas įmanoma. Turite suvokti, kad jūsų nebesaisto stresą keliančios emocijos ir kad galite pasirinkti, kaip jaustis, keisdami savo elgesį ar reakciją.
