Reti išsėtinės sklerozės simptomai ir jų gydymas

Išsėtinė sklerozė yra visą gyvenimą trunkanti liga, kuri pažeidžia galvos ir (arba) nugaros smegenis. Šia autoimunine liga serga maždaug 2,5 mln. žmonių visame pasaulyje. Tačiau išsėtinę sklerozę gali būti sunku diagnozuoti dėl jos kintančių, nenuspėjamų simptomų.

Nėra dviejų šia liga sergančių asmenų, kuriems pasireikštų tokie patys simptomai. Jei pažįstate šia liga sergantį žmogų, tikriausiai žinote bendrus jo patiriamus simptomus – nuovargis, neryškus matymas, silpnumas, skausmas, depresija, kognityviniai pokyčiai ir seksualinės problemos – tai tik keletas iš jų. Tačiau yra ir kitų simptomų, apie kuriuos dauguma nežino ir kurie gali likti nepastebėti, kol liga nepasiekia pažengusios stadijos. Pateikiame neįprastų išsėtinės sklerozės simptomų, kuriuos galite patirti, sąrašą.

Kalbos sutrikimai

Tai, kaip kalbate, suprantate ir interpretuojate viską aplinkui, kontroliuoja smegenys. Sergantiesiems išsėtine skleroze kalbos sutrikimų gali atsirasti dėl smegenų kamieno pažeidimų ar pažeidimų.

Kalbos sutrikimų būna nuo lengvų iki sunkių, kai gali būti sunku kalbėti ir būti suprastam. Sergantiesiems išsėtine skleroze, turintiems kalbos sutrikimų, pasireiškia vienas ar keli iš toliau išvardytų sutrikimų:

Skenuojanti kalba: Čia sutrinka įprasta žodžių tėkmė. Pavyzdžiui, gali būti ilgos pauzės po kiekvieno pasakyto žodžio arba tarp jų.

Neaiški kalba: Žodžiai tariami neaiškiai, kaip turėtų būti. Neaiški kalba, dar vadinama nerišliais žodžiais, atsiranda dėl liežuvio, lūpų, skruostų ir burnos raumenų silpnumo ar nekoordinuotumo.

Nosinė kalba: Šiuo atveju pacientai gali kalbėti taip, tarsi būtų peršalę ar užsikimšę nosį.

Gydymas: Daugeliui pacientų, turinčių kalbos sutrikimų, padeda kalbos arba logopedai. Jie padeda pagerinti kalbos modelius ir bendrą bendravimą. Sunkiais atvejais, kai pacientas negali kalbėti, bendrauti gali padėti tam tikri prietaisai.

Rijimo problemos

Sergantiesiems kalbos sutrikimais taip pat kyla rijimo sunkumų. Mediciniškai vadinama disfagija, rijimo problemos atsiranda dėl to, kad susilpnėja burną ir gerklę kontroliuojantys nervai. Nors šis simptomas dažnai pasireiškia pažengusiose ligos stadijose, jis gali pasireikšti ir daug anksčiau.

Rijimo sunkumų požymis yra kosulys išgėrus vandens ir kitų skysčių bei užspringimas tam tikrais maisto produktais, ypač turinčiais trapią tekstūrą. Tokiu atveju maistas ar skystis patenka į trachėją, o ne į stemplę. Tai gali sukelti papildomų sveikatos problemų, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.

Gydymas: Gydytojai naudoja specialią vaizdavimo procedūrą, vadinamą modifikuotu bario rijimu (videofluoroskopija), kad įvertintų, kaip pacientas kramto ir ryja maistą bei skysčius. Logopedas arba kalbos patologas gali padėti pacientui išspręsti rijimo sunkumus. Saugesnio valgymo ir gėrimo strategijos, dietos pakeitimai ir rijimą gerinantys pratimai gali padėti gydyti šį simptomą. Sunkiais atvejais, kai pacientas gerai nereaguoja į šias priemones, gali būti įvesti maitinimo vamzdeliai tiesiai į skrandį, kad būtų tiekiami reikalingi skysčiai ir maistas.

Kvėpavimo sunkumai

Kvėpavimo sunkumai yra dar vienas neįprastas išsėtinės sklerozės simptomas, atsirandantis dėl raumenų silpnumo. Jei pacientas jaučia rankų ir kojų raumenų silpnumą, tai gali paveikti ir nervus, kurie kontroliuoja krūtinės ląstos arba kvėpavimo raumenis. Dėl to pacientui gali tekti papildomai stengtis įkvėpti ir iškvėpti.

Kvėpavimo sunkumai taip pat gali sukelti kalbos sutrikimų, todėl pacientui sunku kalbėti garsiai arba per ilgai. Be to, kaip minėta anksčiau, rijimo problemos taip pat gali sukelti kvėpavimo sunkumų.

Gydymas: Kvėpavimas: imkitės pratimų, kurie gali sustiprinti krūtinės raumenis ir pagerinti kvėpavimą. Namuose atliekami kvėpavimo pratimai gali padėti sergantiesiems lengva ar vidutinio sunkumo išsėtine skleroze, kuriems sunku kvėpuoti. Gali padėti 30 lėtų, gilių įkvėpimų, atliekamų reguliariai du kartus per dieną.

Galvos skausmas

Nors galvos skausmai nėra labai dažni sergantiesiems išsėtine skleroze, keliuose tyrimuose teigiama, kad bet kuriuo ligos etapu galimi į migreną panašūs galvos skausmai. Jei jau sergate migrena ir jaučiate, kad laikui bėgant migrenos simptomai stiprėja, gali būti svarbu nedelsiant pasitikrinti. Tai ypač svarbu, jei nustojote reaguoti į paskirtus vaistus.

Gydymas: Gydytojai gali skirti vaistų galvos skausmui malšinti. Tačiau laikykitės gydytojo nurodytos dozės. Jei galvos skausmas yra silpnas, natūrali alternatyva – kiniškojo skudučio, kurio galima įsigyti miltelių pavidalu, vartojimas. Tačiau nerekomenduojama bandyti bet kokio natūralaus gydymo be gydytojo priežiūros, nes jis gali sąveikauti su kitais vaistais.

Drebulys

Drebulys arba nekontroliuojamas drebėjimas gali pasireikšti įvairiose kūno dalyse, pavyzdžiui, rankose ir kojose, dėl pažeistų nervų, kontroliuojančių kūno judesius. Drebulys sergantiesiems išsėtine skleroze gali būti įvairių tipų:

Sąmoningas drebulys: Tai dažniausia drebėjimo forma, kuri pasireiškia pacientui atliekant fizinį judesį.

Posturalinis drebulys: Jis pasireiškia, kai paciento kūnas remiamas prieš gravitaciją. Pavyzdžiui, jis gali pasireikšti sėdint arba stovint.

Ramybės drebulys: Jis pasireiškia, kai kūnas yra ramybės būsenoje, o fiziniai judesiai yra minimalūs.

Nistagmas: Jis veikia akis ir gali sukelti trūkčiojančius akių judesius.

Gydymas: Gydytojai ir gydytojai gali paskirti tam tikrų vaistų drebėjimui kontroliuoti. Ergoterapeutai gali rekomenduoti prie galūnių pritvirtinti svarmenis ar kitus prietaisus, kurie palengvintų drebėjimo poveikį. Kai kuriems pacientams, sergantiems lengvu drebėjimu, gali padėti meditacija, sumažinanti stresą, kuris gali sustiprinti drebulį.

Traukos priepuoliai

Traukuliai atsiranda dėl neįprastų elektrinių signalų, perduodamų į pažeistas smegenų dalis. Nors pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, šie priepuoliai pasitaiko nedažnai, jie būna įvairių formų:

Generalizuoti toniniai-kloniniai traukuliai: Šis priepuolis gali sukelti trumpalaikius sąmonės netekimo epizodus su nekontroliuojamais trūkčiojančiais galūnių, rankų ar kojų judesiais.

Generalizuoti nebuvimo priepuoliai: Šio priepuolio metu pacientui gali pasireikšti trumpalaikiai sąmonės praradimai be neįprastų judesių.

Daliniai kompleksiniai priepuoliai: Šio tipo priepuoliai gali sukelti stereotipinio pasikartojančio aktyvumo periodus, kurių metu asmuo atrodo budrus, tačiau nereaguoja į išorinį veiksmą, reikalaujantį atsako.

Gydymas: Gydytojai paprastai priepuolius diagnozuoja užrašydami smegenų elektrinį aktyvumą, naudodami elektroencefalogramą (EEG). Daugumą traukulių galima kontroliuoti antikonvulsantais arba antiepilepsiniais vaistais.

Niežulys

Sergant išsėtine skleroze niežėjimo pojūtis vadinamas dizesteziniu niežuliu ir nėra panašus į bendrą niežėjimo pojūtį, kurį sukelia alerginė reakcija. Šie nenormalūs pojūčiai gali būti įvairūs – nuo dyglių ir adatų dygsnių bei ašarojančių skausmų iki deginimo pojūčio ir gali būti juntami visame kūne, įskaitant veidą. Jie atsiranda staiga ir intensyviai, bet trunka trumpai.

Gydymas: Dizestetinis niežulys negali būti gydomas tepalais ar kremais, nes jis nesukelia jokio fizinio dirginimo ar bėrimo. Jei pojūčiai nepraeina savaime ir sukelia pacientams diskomfortą, gydytojai skiria vaistų, pavyzdžiui, antikonvulsantų ir antihistamininių preparatų, kad simptomas sumažėtų.

Klausos praradimas

Apie 6 % žmonių, sergančių išsėtine skleroze, pranešė apie klausos sutrikimus. Manoma, kad sergančiųjų išsėtine skleroze klausos sutrikimai atsiranda dėl 8-ojo galvinio nervo (klausos nervo) uždegimo arba randų, kai jis patenka į smegenų kamieną – smegenų dalį, kurioje yra nervai, kontroliuojantys regėjimą, klausą, pusiausvyrą ir pusiausvyrą. Tačiau klausos sunkumų gali kilti ir dėl kitų priežasčių, kurios galėjo pažeisti smegenų kamieną.

Gydymas: Jei staiga sutriko klausa, apsilankykite pas neurologą, otolaringologą (ausų, nosies ir gerklės gydytoją) arba audiologą, kad sužinotumėte priežastį ir atitinkamai ją gydytumėte.

Tokių ligų, kaip išsėtinė sklerozė, simptomų žinojimas yra labai svarbus, nes padeda diagnozuoti ir gydyti ligą ankstyvoje stadijoje. Kaip minėta anksčiau, nėra dviejų vienodų patirčių ir tik tinkamas gydymas gali padėti kontroliuoti išsėtinės sklerozės simptomus.