Pavojai sveikatai, kylantys dėl pasyvaus rūkymo

Ar kada nors įėję į patalpą susimąstėte, kodėl joje tvyro toks kvapas, tarsi kas nors būtų prisidegęs cigaretę, nors niekur nesimato rūkančiojo?

Sveikiname, ką tik įžengėte į trečiųjų asmenų rūkymo pasaulį.

Mokslininkams prireikė kelių dešimtmečių, kad įrodytų, jog cigarečių rūkymas sukelia vėžį, širdies ligas ir net mirtį. Prireikė dar daugiau metų, kad įrodytų, jog pasyvus rūkymas (dūmai iš degančių tabako gaminių, tokių kaip cigaretės, cigarai ar pypkės, arba rūkančiojo iškvėpti dūmai) taip pat yra toks pat mirtinas. Dabar mokslininkai sunerimo dėl dar vieno su cigarečių rūkymu susijusio reiškinio – trečiųjų asmenų dūmų, t. y. nikotino ir kitų cheminių medžiagų likučių, kurie lieka ant patalpose esančių paviršių dėl tabako dūmų. Sveikatos ekspertai mano, kad šie likučiai reaguoja su patalpų teršalais, todėl susidaro toksiškas vėžį sukeliančių junginių mišinys.

Štai 4 būdai, kaip pasyvus rūkymas gali kelti pavojų aplinkinių nerūkančiųjų, ypač vaikų, sveikatai.

Didina aplinkos toksiškumą

Tabako dūmuose yra daugiau kaip 7 000 cheminių medžiagų, sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas ir arsenas, ir dujų. Šimtai iš jų yra toksiški žmogaus sveikatai, o apie 70 yra kancerogeniniai.

Lipnios, toksiškos kietosios dalelės, pavyzdžiui, nikotinas, prilimpa prie sienų ir lubų, o dujos įsigeria į užuolaidas, kilimus ir kitus apmušalus. Šie toksiški dūmai gali grįžti atgal į mus supantį orą ir susijungti su jau esamais aplinkos teršalais. Tyrimais nustatyta, kad nikotino likučiai gali reaguoti su įprastais patalpų oro teršalais, tokiais kaip azoto rūgštis ir ozonas, atitinkamai sudarydami kancerogeninius tabakui būdingus nitrozaminus ir chemines itin smulkias kietąsias daleles, kurios gali prasiskverbti pro žmogaus audinius.

Kiekvieną dieną žmonės, ypač vaikai ir viešbučių darbuotojai, įkvėpdami, nuriję ar patekę ant odos, susiduria su pasyviuoju rūkymu. Šliaužiojantys kūdikiai, maži vaikai ir vaikai yra arčiau tokių paviršių, kaip grindys, kilimai ir kiliminės dangos. Daugelis jų turi įprotį palietę šiuos užterštus paviršius kišti pirštus į burną. Dėl greito kvėpavimo proceso ir artumo dulkėtiems paviršiams vaikai nuryja dvigubai daugiau dulkių nei suaugusieji.

Viešbučių darbuotojai, kurie visą dieną šluoja, siurbia, keičia patalynę ir valo dulkes rūkalių kambariuose, taip pat patiria didesnes trečiųjų asmenų dūmų dozes nei svečiai, kurie rūkančiųjų kambariuose apsistoja vos kelioms naktims.

Dar blogiau yra tai, kad didelis toksiškumas, kurį sukelia pasyvus rūkymas, išlieka mus supančiame ore dar ilgai po to, kai žmogus nustoja rūkyti. Kai šie dūmų likučiai susikaupia, net tokių priemonių, kaip langų atidarymas patalpoms vėdinti ir įprastas valymas, nepakanka, kad jų atsikratytume.

Rūkymas gali pakenkti jūsų DNR

Tyrimais nustatyta, kad dėl pasyviųjų rūkalių dūmų gali nutrūkti DNR grandinės, o tai gali sukelti genų mutacijas. Tai patvirtina, kad pasyvus rūkymas sukelia genotoksiškumą.

Taip pat nustatyta, kad cheminiai junginiai DNR mėginiuose, kuriuos veikė lėtinis trečiųjų asmenų rūkymas, buvo daug didesnės koncentracijos ir labiau pažeidė DNR nei DNR mėginiuose, kurie buvo veikiami ūmaus trečiųjų asmenų rūkymo. Tai rodo, kad cigarečių ir kitų tabako gaminių dūmų likučiai laikui bėgant iš tikrųjų tampa pavojingesni mūsų sveikatai.

Tai gali padidinti vėžio riziką

Tyrimais nustatyta, kad nitrozaminai, kurie susidaro pasyvaus rūkymo metu nikotinui reaguojant su ore esančia azoto rūgštimi, gali prisijungti prie žmogaus DNR. Tai gali sukelti didelę genetinę žalą ir padidinti ląstelių vėžinių susirgimų riziką.

Jau nustatyta, kad kancerogenai, atsirandantys iš tabako dūmų, yra linkę ilgai laikytis aplinkoje po to, kai cigaretė užgesinama. Dėl nuolatinio šių kancerogenų poveikio galiausiai padidėja rizika susirgti vėžiu.

Tabakas gali būti toksiškas smegenims, kepenims ir imunitetui

Tyrėjų grupė šešis mėnesius veikė kai kurias peles kancerogeniniais trečiojo kvėpavimo tabako dūmų likučiais ir nustatė nerimą keliančius rezultatus. Vos per mėnesį nuo tabako dūmų likučių poveikio mokslininkai nustatė, kad pelės nukentėjo:

Kepenų ląstelės pažeistos.
Smegenų ląstelių pažeidimai.
Padidėjo kortizolio (streso hormono, kuris, be kita ko, susijęs su svorio didėjimu) kiekis.
susilpnėjo imuninė sistema.
Padidėjęs atsparumas insulinui.

Šis poveikis tyrimo metu tik stiprėjo. Pastarieji trys veiksniai taip pat yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys antrojo tipo diabeto išsivystymą.