Patarimai, kaip anksti pastebėti ir sustabdyti nervų sutrikimą

Dauguma mūsų kasdien patiria stresą ir nerimą. Kai kurie iš mūsų žino, kaip su juo susidoroti, o kai kurie – ne. Kartais streso ir nerimo lygis išauga iki tokio lygio, kad pradeda daryti įtaką žmogaus gyvenimui. Tai gali būti apibūdinama kaip nervų sutrikimas.

Nervų sutrikimas nėra medicininis terminas, apibūdinantis konkrečią būklę. Nervinis išsekimas, dar vadinamas psichikos sveikatos krize, yra viena iš nerimo sutrikimo formų.

Asmuo gali patirti nervinį sukrėtimą, jei įvykis sukelia didžiulį stresą, pavyzdžiui, trauma arba artimo žmogaus mirtis. Tačiau kai kurie jį gali patirti dėl palaipsniui besikaupiančio kasdienio streso. Kasdienį stresą sukeliantys veiksniai yra su darbu susijęs spaudimas, finansinis nestabilumas, nedarbas, nesaugūs santykiai ir kt.

Yra daug įvairių požymių, pagal kuriuos galima spręsti, kad žmogus patiria nervinį sukrėtimą. Kai kurie požymiai susiję su asmens psichine būsena ir jo emocijomis, o kiti požymiai veikia fizinę sveikatą. Panagrinėkime emocinius ir fizinius nervų sutrikimo požymius.

Nervų sutrikimo požymiai ir simptomai

Emociniai nervų sutrikimo požymiai

Jei jus ištiko nervinis išsekimas, toliau išvardyti požymiai susiję su jūsų psichine būsena ir jausmais.

Izoliacija: Galite jaustis nesuinteresuotas šeimos ir draugų draugija. Taip pat galite atsiriboti nuo kasdienės veiklos.

Nesugebėjimas susikaupti: Jums gali būti sunku sutelkti dėmesį į tam tikrą užduotį, pavyzdžiui, darbe. Taip pat galite lengvai išsiblaškyti.

Nuotaikos prastumas: Galite jaustis prislėgti ar prislėgti. Taip pat dažnai pasitaiko pykčio, baimės ir bejėgiškumo emocijų protrūkių.

Emocinis atsiribojimas: Jūs galite jaustis ne savimi ir atsiriboti nuo situacijų.

Haliucinacijos: Su potrauminio streso sutrikimu gali būti susiję intensyvūs stresą ar traumą sukėlusio įvykio prisiminimai. Apie juos reikėtų pasikalbėti su gydytoju arba konsultantu.

Polinkiai į savęs žalojimą: Sunkiais nervinio sutrikimo atvejais kyla minčių, susijusių su fiziniu savęs žalojimu. Tam nedelsiant reikia profesionalios pagalbos.

Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis: Alkoholio ar narkotikų vartojimas siekiant susidoroti su sunkia situacija gali būti nervinio išsekimo požymis.

Fiziniai nervinio išsekimo požymiai

Jei jus ištiko nervinis išsekimas, toliau pateikiami fiziniai simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

Nemiga: Jei esate per daug įsitempęs, gali būti sunku užmigti arba sutrikti miegas.

Išsekimas: Dėl nemigos arba sutrikusio miego galite jaustis išsekę. Jums taip pat gali trūkti energijos, galite jaustis vangūs, nesugebėti atlikti įprastų užduočių.

Dažnos ligos: Dėl išsekimo galite dažniau sirgti infekcijomis ir kitomis ligomis.

Galvos skausmai: Jums gali dažnai skaudėti galvą. Kartais gali svaigti galva.

Raumenų skausmas: Jei esate per daug įsitempę, dėl raumenų įtampos gali sustingti ir skaudėti raumenys, ypač žandikaulio ar nugaros.

Žarnyno sutrikimai: Skrandžio spazmai ir nereguliarus tuštinimasis yra dažni fiziniai nervinio sutrikimo simptomai.

Širdies plakimas: Galite jausti, kad jūsų širdies ritmas yra greitesnis nei įprastai. Taip pat galite jausti, kad gerklėje yra gumulas, todėl sunku kvėpuoti.

Prakaitavimas: Nervų sutrikimas: galite jausti karščio ar šalčio pylimą, o rankos gali šiauštis.

Jei jaučiate, kad jus ištiko nervinio išsekimo simptomai, štai keletas patarimų, kurie padės jums susidoroti su situacija.

Patarimai, kaip išvengti nervinio išsekimo

Pasikalbėkite su kuo nors, kas gali padėti

Jei jaučiate, kad patyrėte kai kuriuos nervinio išsekimo simptomus, pirmiausia reikėtų su kuo nors pasikalbėti apie savo jausmus. Pasikalbėkite su kuo nors, kas gali jums padėti, pavyzdžiui, su gydytoju, šeimos nariu ar net terapeutu. Jūs neturite kentėti vienas. Pasidalijimas savo jausmais padės jums nusimesti naštą nuo krūtinės.

Kai turėsite žmogų, kuris jus išklausys, jausitės geriau. Patikimas šeimos narys, draugas ar gydytojas užtikrins, kad nėra dėl ko nerimauti.

Rūpinkitės savo kūnu

Kai patiriate stresą, jūsų kūnas išskiria hormoną, vadinamą kortizoliu. Kortizolio perteklius jūsų kraujyje gali sukelti nemažai problemų. Jums gali neįprastai padidėti svoris. Yra ryšys tarp padidėjusio kortizolio kiekio ir didelio kalorijų kiekio vartojimo. Jūsų reakcija į stresą gali turėti įtakos jūsų valgymo įpročiams.

Todėl svarbu laikytis subalansuotos mitybos, kurioje būtų daug vaisių, daržovių ir baltymų. Be tinkamos mitybos jūsų organizmas nesugebės susidoroti su stresu. Stenkitės išlikti fiziškai aktyvūs. Pradėkite nuo pasivaikščiojimų po apylinkes ir pamažu didinkite fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, eikite į sporto salę ar užsiimkite mėgstama sporto šaka. Leiskite savo kūnui daug saulės šviesos, nes vitaminas D stabilizuoja nuotaiką ir gerina miego režimą.

Pirmenybę teikite atsipalaidavimui

Po įtemptos dienos visada svarbu skirti laiko kūnui ir protui atpalaiduoti. Tai leis jūsų kūnui pajusti naują energiją, o protui susitelkti į tai, ko reikia. Reguliarus atsipalaidavimas padės jums pakeisti savo mąstymą ir jausmus.

Norėdami atpalaiduoti protą, galite išbandyti gilaus kvėpavimo pratimus. Pasinerti į šiltą vonią ir klausytis mėgstamos muzikos – tai būdai, kuriais galite atpalaiduoti protą. Kai kurie žmonės atsipalaiduoja vesdami dienoraštį ir darydami įrašus apie savo jausmus ir kasdienybę. Sąmoninga meditacija taip pat yra geras būdas atpalaiduoti protą.

Joga ir kūno masažai gali padėti atpalaiduoti kūną. Taip pat galite išbandyti progresuojantį raumenų atpalaidavimą. Šio proceso metu įtempiama ir atpalaiduojama kiekviena raumenų grupė. Progresyvus raumenų atpalaidavimas gali sumažinti nerimą ir raumenų įtampą. Atsipalaiduoti kūnui gali padėti šiltas gėrimas, kuriame nėra alkoholio ar kofeino, pavyzdžiui, žolelių arbata arba šiltas pienas.

Teisingai spręskite savo problemas

Kai apie savo problemas galvojate kaip apie vieną didelę netvarką, tampa dar sunkiau jas išspręsti. Problemų ignoravimas nepadės, nes tada galiausiai turėsite krūvą neišspręstų problemų. Išeitis – spręsti savo problemas po vieną.

Visada pravartu neskubėti ir neskubėti. Jei išgyvenate sunkų laikotarpį, nepriimkite svarbių sprendimų. Labai tikėtina, kad jie nebus patys geriausi sprendimai. Visada duokite sau laiko susidoroti su stresine situacija, o tada kiekvieną problemą spręskite po vieną.

Mąstykite pozityviai

Kai skirsite laiko sau ir atpalaiduosite protą bei kūną, pastebėsite, kad keičiasi ir jūsų mintys. Pamažu pradėsite mąstyti pozityviai. Kai mąstysite pozityviai, užduotys, kurios anksčiau atrodė sunkios, gali atrodyti daug lengviau įveikiamos.

Pamažu nusistatysite ribas, kad nesijaudintumėte dėl mažų problemų. Pamažu pradėsite gerai jaustis, koks esate, ir tai atsispindės jūsų kasdieniame gyvenime, kai susipažinsite su naujais žmonėmis. Jei mąstysite pozityviai, galėsite susitelkti į šviesesnę ateitį.

Jei manote, kad patyrėte nervinį sukrėtimą, nieko baisaus, nes esate čia ne vienas. Nereikia gėdytis, kad išgyvenate nervinį sukrėtimą. Jei manote, kad šie patarimai nepadėjo jūsų dabartinėje situacijoje, turėtumėte kreiptis į gydytoją arba terapeutą, kad šis suteiktų profesionalią pagalbą.