Osteoporozės ir kaulų nykimo priežastys, kurias privalote žinoti

Kaulų nykimas savaime yra natūralus reiškinys. Jūsų kaulai sudaryti iš kolageno – skaidulinio baltymo, kuris sudaro minkštą pagrindą, ir mineralo kalcio fosfato, kuris daro pagrindą kietesnį ir suteikia tvirtumo. Tačiau kaulai nėra pastovūs. Kaip ir visi gyvi audiniai, jie kinta. Kai organizmui reikia mineralų, pavyzdžiui, kalcio, specialios rūšies ląstelės, vadinamos osteoklastais, skaido kaulus, kad išlaisvintų mineralus – tai vadinama kaulų rezorbcija. Taigi visą gyvenimą organizmas pasisavina senus kaulus ir formuojasi nauji. Iš tikrųjų kas 10 metų jūsų skeletas visiškai pakeičiamas naujais kaulais.

Taigi visi galime tikėtis tam tikro kaulų nykimo su amžiumi. Tačiau kai kurie žmonės kaulų nyksta greičiau nei įprasta. Laikui bėgant tai gali lemti silpnus trapius kaulus, padidėjusią lūžių riziką – tai vadinama osteoporoze. Kai kurių pacientų kaulai gali tapti tokie trapūs, kad net čiaudulys ar kosulys gali sukelti šonkaulių lūžį. Kai kurie lūžiai, ypač klubo sąnario lūžiai, gali net visam laikui tapti neįgaliais.

Nerimą kelia tai, kad osteoporozė nėra reta problema. Iš tikrųjų milijonai žmonių serga osteoporoze arba turi padidintą jos riziką, nes jų kaulų masė yra maža. Vis dėlto yra priežastis nusiraminti. Anksčiau buvo manoma, kad ši būklė yra neišvengiama senėjimo dalis, tačiau dabar ekspertai mano, kad kontroliuojant veiksnius, kurie didina riziką, galima gerokai užkirsti kelią osteoporozei. Taigi apžvelkime veiksnius, galinčius sukelti šią ligą.

Senėjimas

Kiekvieną dieną kaulinis audinys pridedamas ir pašalinamas iš kaulų. Vaikystėje, paauglystėje ir ankstyvojoje suaugusiųjų kartoje naujas audinys kaupiasi sparčiau nei išnyksta. Taigi jūsų kaulai tampa tankesni ir stipresni iki 20-ies metų, kai pasiekiama didžiausia kaulų masė. Tačiau su amžiumi kaulinis audinys ima nykti greičiau nei formuotis. Taigi maždaug nuo 35 metų amžiaus pradedate lėtai mažinti kaulų tankį. Taip nutinka mums visiems, tačiau kai kurie veiksniai gali padidinti kaulų nykimo spartėjimo tikimybę ir padaryti jus pažeidžiamus osteoporozės atžvilgiu. Amžius, žinoma, yra svarbus veiksnys – vyresnėms nei 50 metų moterims ir vyresniems nei 70 metų vyrams kyla didesnė osteoporozės rizika.

Netinkama mityba

Norint sumažinti kaulų nykimą, svarbu gerai subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, pakankamai kalcio, vitamino D, vitamino K ir kalorijų. Ypač svarbu kalcis ir vitaminas D, kuris reikalingas kalciui įsisavinti.

Nuo 9 iki 18 metų, kai organizme kaupiasi šio svarbaus mineralo atsargos, per dieną reikia 1300 mg kalcio. Suaugusiesiems reikia 1000 mg per dieną. Nuo 51 metų moterims rekomenduojama suvartoti apie 1200 mg per dieną, o vyrams – po 70 metų. Kalbant apie vitaminą D, suaugusiems vyrams ir moterims reikia 600 TV šio vitamino per dieną, o sulaukus 70 metų – 800 TV.

Ką daryti: Į savo mitybą įtraukite kalcio turtingų maisto produktų, tokių kaip žalios lapinės daržovės, pienas ir sojos pupelės. Kalbant apie vitaminą D, jūsų organizmas šį vitaminą gali pasigaminti veikiamas saulės spindulių. Tačiau kadangi per didelis saulės poveikis gali sukelti tokias problemas kaip ankstyvas odos senėjimas ir odos vėžys, galite pasikliauti ir su maistu gaunamais vitamino D šaltiniais. Žuvų taukai ir riebios žuvys gali suteikti vitamino D. Daugelis maisto produktų, pavyzdžiui, grūdai ir pienas, taip pat yra praturtinti šiuo vitaminu.

Per daug vitamino A

Nors vitaminas A yra svarbus kaulų augimui, tyrimai rodo, kad per didelis vitamino A, ypač retinolio, vartojimas gali padidinti osteoporozės riziką. Kodėl taip atsitinka? Dėl per didelio vitamino A kiekio organizme padaugėja osteoklastų. Šios ląstelės skaido kaulus. Pernelyg didelis vitamino A vartojimas taip pat gali sutrikdyti vitamino D, kuris reikalingas kaulams išsaugoti, veiklą.

Ką daryti: Patartina nevartoti gausių vitamino A šaltinių, pavyzdžiui, kepenų, dažniau nei kartą per savaitę. O žmonėms, turintiems didelę osteoporozės riziką, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms arba moterims po menopauzės, patariama riboti retinolio vartojimą iki 1,5 mg per dieną. Tiesą sakant, prieš vartodami bet kokius maisto papildus pasitarkite su gydytoju.

Mažas lytinių hormonų kiekis

Mažas moteriškojo hormono estrogeno kiekis moterims ir vyriškojo hormono testosterono kiekis vyrams siejamas su didesne osteoporozės rizika. Žinome, kad estrogenai sukelia osteoklastų – ląstelių, kurios skaido kaulus, kad išsiskyrusios aminorūgštys ir mineralinės medžiagos galėtų būti panaudotos kitose organizmo vietose – ląstelių žūtį.

Testosterono veikimo mechanizmas vis dar šiek tiek miglotas. Tačiau žinome, kad jis metabolizuojamas į estrogeną, vadinamą estradioliu, ir tai bent iš dalies lemia jo kaulus saugančias savybes.

Moterų menopauzės metu estrogenų kiekis smarkiai sumažėja. Dažniausias simptomas, rodantis estrogenų trūkumą moterims prieš menopauzę, yra menstruacijų nebuvimas. Nereguliarias arba dingusias mėnesines taip pat gali sukelti intensyvaus fizinio krūvio ir mažo kalorijų kiekio vartojimo derinys, kuris gali sutrikdyti hormonų kiekį. Tam gali būti jautrios moterys, kurios pernelyg daug sportuoja ir laikosi dietų, tarkime, tokios profesionalės kaip baleto šokėjos ar maratono bėgikės.

Vyrams žemas testosterono lygis gali turėti įtakos osteoporozės vystymuisi. Per didelis alkoholio vartojimas arba tam tikrų steroidinių vaistų vartojimas gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus vyrams.

Ką daryti: Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama pakaitinė hormonų terapija. Tačiau šis gydymas nėra be rizikos. Pavyzdžiui, manoma, kad estrogenų pakaitinė terapija didina krūties vėžio, insulto ir širdies ligų riziką, o testosterono pakaitinė terapija gali būti susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis. Jūsų gydytojas gali padėti įvertinti su pakaitine hormonų terapija susijusią naudą ir riziką.

Poilsis lovoje arba neveiklumas

Fizinis aktyvumas ne tik stiprina raumenis, bet ir kaulus. O jei nepakankamai mankštinatės arba ilgą laiką nesportuojate, pavyzdžiui, jei esate prikaustytas prie lovos, kaulų nykimo greitis gali padidėti.

Ką daryti: Būkite aktyvūs. Manoma, kad geriausiai kaulams padeda svorį išlaikantys pratimai, kurių metu dirbate prieš gravitaciją. Pavyzdžiui, vaikščiojimas, bėgimas, žygiai pėsčiomis, lipimas laiptais, svorių kilnojimas, tenisas ir šokiai.

Sveikas žmogus, kuriam tenka gultis į lovą, gali atgauti kaulų tankį atnaujinęs svorį išlaikančius pratimus. Kai žmonės negali atnaujinti tokios veiklos, gali padėti vaistų, skirtų osteoporozei gydyti, vartojimas bei kitų veiksnių, didinančių osteoporozės riziką, šalinimas.

Rūkymas

Rūkymas ne tik kenkia jūsų širdžiai ir plaučiams, bet ir gali susilpninti jūsų kaulus. Įvairūs tyrimai rodo, kad rūkymas didina tikimybę susirgti osteoporoze. Taip gali būti ir dėl to, kad rūkymas gali sumažinti estrogenų gamybą organizme.

Ką daryti: Internetinės programos, savipagalbos vadovai ir konsultacijos gali padėti mesti rūkyti. Tyrimai taip pat rodo, kad vaistų, mažinančių abstinencijos simptomus ir norą rūkyti, vartojimas gali padvigubinti jūsų galimybes atsikratyti šio įpročio. Vienas dažnas pavyzdys – pakaitinė nikotino terapija, kai vartojamos mažos nikotino dozės, padedančios susidoroti su abstinencijos simptomais.

Per didelis alkoholio vartojimas

Įprastai vartojant per daug alkoholio, gali labai padidėti osteoporozės rizika. Gausus alkoholio vartojimas ne tik sutrikdo kalcio pusiausvyrą organizme, bet ir gali turėti neigiamos įtakos kaulus saugantiems hormonams ir vitaminams.

Ką daryti: Jei geriate alkoholį, ribokite jo vartojimą iki saikingo lygio. Saikingas alkoholio kiekis apibrėžiamas kaip 1 gėrimas per dieną moterims ir 2 gėrimai vyrams. O vienas gėrimas reiškia maždaug 500 mililitrų alaus, 200 mililitrų vyno.

Per didelis kofeino vartojimas

Nors rytinis puodelis kavos gali suteikti taip reikalingą injekciją, kuri padės išgyventi dieną, per didelis kofeino kiekis gali prisidėti prie kaulų nykimo. Taip gali būti todėl, kad kofeinas gali turėti įtakos osteoblastų – ląstelių, kurios, reaguodamos į mechaninį poveikį ir augimo veiksnius, gamina kaulus – gyvybingumui.

Ką daryti: Nors nustatyta, kad daugiau nei 3 puodeliai kavos per dieną yra osteoporozės rizikos veiksnys, ekspertai rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau kaip 400 mg kofeino. Nėščioms moterims patariama visiškai vengti kofeino arba apriboti jo vartojimą iki 300 mg per dieną. 200 mililitrų kavos puodelyje yra nuo 95 iki 200 mg kofeino.

Valgymo sutrikimai

Dėl valgymo sutrikimų, tokių kaip nervinė anoreksija ir bulimija, gali trūkti maisto medžiagų, o tai neigiamai veikia kaulus. Jie taip pat gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus – estrogeno ar testosterono trūkumą arba kortizolio padidėjimą – kurie neigiamai veikia kaulus. Valgymo sutrikimai taip pat gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus – estrogeno ar testosterono trūkumą arba kortizolio padidėjimą – dėl kurių padidėja kaulų nykimo tikimybė.

Ką daryti: Valgymo sutrikimams gydyti gali būti taikomos mitybos konsultacijos, padedančios laikytis sveikos mitybos, kognityvinė elgesio terapija, padedanti nustatyti ir pakeisti nenaudingus mąstymo ir elgesio modelius, ir vaistai.

Mažas kūno masės indeksas (KMI)

Jei jūsų kūno masės indeksas yra 19 arba mažesnis, turite didesnę osteoporozės riziką. Kūno masės indeksas yra jūsų svorio rodiklis. Jį galite apskaičiuoti padaliję savo svorį kilogramais iš savo ūgio kvadrato metrais.

Ką daryti: Jei jūsų kūno masės indeksas mažas, stenkitės palaipsniui priaugti svorio. Tačiau nepasikliaukite tokiais maisto produktais kaip saldūs gėrimai ar pyragaičiai, kuriuose gali būti daug cukraus ir sočiųjų riebalų, o galiausiai jie gali pakenkti jūsų sveikatai. Vietoj to rinkitės sveiką subalansuotą mitybą, kurioje būtų daugiau kalorijų. Įsitikinkite, kad į savo racioną įtraukėte neskaldytų grūdų, vaisių ir daržovių, nesočiųjų aliejų ir ankštinių daržovių, kiaušinių, mėsos ir kitų baltymų šaltinių.

Tam tikri vaistai

Kai kurie vaistai, įskaitant vartojamus krūties vėžiui, prostatos vėžiui, epilepsijai ir traukuliams gydyti, gali sukelti kaulų nykimą. Taip pat ir ilgalaikis tam tikrų steroidinių vaistų vartojimas.

Ką daryti: Pasitarkite su gydytoju, ar vartojami vaistai gali pakenkti jūsų kaulų sveikatai. Kai kuriais atvejais gydytojas gali pasiūlyti saugesnių alternatyvų.

Reumatoidinis artritas

Įvairios medicininės būklės gali padidinti osteoporozės riziką. Reumatoidinis artritas yra viena iš tokių autoimuninių ligų, kuriai būdingas sąnarių ir šalia esančių audinių uždegimas. Šie uždegiminiai audiniai gali išskirti fermentus, kurie ardo aplinkinius kaulus ir kremzles. Šia liga sergantys žmonės jaučia sąnarių sustingimą ir skausmą bei nuovargį. Ilgainiui sąnariai gali net deformuotis. Dėl skausmo ir sąnarių funkcijos praradimo taip pat gali atsirasti neveiklumas, kuris gali dar labiau padidinti osteoporozės riziką.

Manoma, kad su reumatoidiniu artritu susiję hormonų pusiausvyros sutrikimai, infekcija, genai ir rūkymas. Gydymo būdai gali būti fizinė terapija, medikamentai, fiziniai pratimai, taip pat chirurginis gydymas.

Lėtinė inkstų liga

Lėtinė inkstų liga – tai laikui bėgant prarandama inkstų funkcija. Jūsų inkstai atlieka svarbų vaidmenį palaikant sveikus kaulus. Jie padeda palaikyti kalcio ir fosforo kiekio pusiausvyrą. Be to, jie iš maisto gaunamą vitaminą D paverčia kalcitrioliu – aktyvia vitamino D forma, kurią naudoja organizmas. Aukštas kraujospūdis ir diabetas yra dažniausios lėtinių inkstų ligų priežastys.

Inkstų funkcijos nykimas vyksta lėtai, o ankstyvieji simptomai gali būti apetito praradimas, nuovargis, galvos skausmas, niežulys ir odos sausumas, svorio kritimas ir pykinimas. Blogėjant inkstų funkcijai, galite pastebėti neįprastai šviesią arba tamsią odą, kaulų skausmą, kraują išmatose, lengvą mėlynių susidarymą, rankų ir kojų patinimą arba tirpimą, mieguistumą, didelį troškulį ir kt. Kraujospūdžio, cukraus ir cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė gali padėti sulėtinti inkstų pažeidimą. Ligai progresuojant, gali prireikti dializės arba inkstų transplantacijos.

Pernelyg aktyvi prieskydinė liauka

Prieskydinės liaukos gamina hormoną, vadinamą paratiroidiniu hormonu, kuris padeda kontroliuoti kalcio, vitamino D ir fosforo kiekį kraujyje ir kauluose. Šios būklės simptomai dažniausiai pasireiškia dėl žalos, kuri atsiranda dėl didelio kalcio kiekio kraujyje arba kalcio netekimo iš kaulų. Tai gali būti kaulų skausmas, nuovargis, padažnėjęs šlapinimasis, inkstų akmenligė, depresija, apetito praradimas ir pykinimas. Gydymas gali apimti didesnį skysčių vartojimą, kad būtų išvengta inkstų akmenų, estrogenų terapiją, vitamino D papildus arba chirurginį pernelyg aktyvių liaukų pašalinimą.

Hipertirozė

Hipertiroidizmas – tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug skydliaukės. Didelis skydliaukės hormono tiroksino kiekis gali pagreitinti kaulų nykimą.

Jei sergate šia liga, galite jausti tokius simptomus kaip nerimas, miego sutrikimai, nuovargis, svorio kritimas ir kaklo patinimas. Gydymas gali būti medikamentinis, chirurginis arba gydymas radioaktyviuoju jodu, kurio metu naudojama spinduliuotė.

Malabsorbcijos problemos

Įvairios būklės, trukdančios organizmui tinkamai įsisavinti maistines medžiagas, taip pat gali lemti kaulų nykimą. Pavyzdžiui, celiakija, cistinė fibrozė ir Krono liga, taip pat skrandžio šuntavimo operacija, skirta svoriui mažinti.

Osteoporozė taip pat gali sukelti dantų netekimą

Osteoporozė taip pat gali turėti įtakos kitai su amžiumi susirūpinimą keliančiai sričiai – dantų sveikatai. Tyrimai rodo, kad yra ryšys tarp osteoporozės ir žandikaulių kaulo nykimo. Žandikaulių kaulai yra dantų atrama, todėl, kai jie tampa trapesni, gali netekti dantų. Iš tikrųjų nustatyta, kad osteoporoze sergančios moterys tris kartus dažniau netenka dantų nei tos, kurios šia liga neserga. Nors tolesni tyrimai parodys, ar osteoporozės gydymas gali būti naudingas žandikaulių kaulams, mokslininkai, atrodo, nusiteikę optimistiškai.