Nesuprantami dalykai, kuriuos kiekvienas depresija sergantis žmogus nori, kad žinotumėte

Apie depresiją nėra daug informacijos, nes jei niekada nesate sirgęs depresija, sunku suprasti, ką išgyvena depresija sergantis žmogus. Būtent depresija sergančio žmogaus aplinkos žmonės, jo draugai ir šeima, turi daugiau sužinoti apie šią psichikos ligą, kad galėtų geriau pasirūpinti savo artimuoju. Štai 7 dažniausiai pasitaikantys klaidingi įsitikinimai apie depresiją, kuriuos turėtumėte žinoti.

Negalima tiesiog ištrūkti iš jos

Depresija nėra panaši į nuotaikos svyravimą, kuris jus užklumpa ir iškrenta. Žmogus tiesiog negali nebūti depresyvus, kai to nori, nes tai nėra savanoriška būsena. Be to, reikia nepamiršti, kad tam, jog žmogus apskritai turėtų noro, jo smegenyse turi būti pakankamas geros savijautos neurotransmiterio serotonino kiekis. Šio neurotransmiterio lygis depresijos kamuojamose smegenyse paprastai būna žemesnis už normalų.

Depresija sergantys žmonės neieško dėmesio

Įprasta, kad depresija sergantys žmonės, ypač vyrai, dėl savo psichinės būklės gali elgtis netinkamai. Tyrimai rodo, kad vyrai, sirgdami depresija, dažniau rizikuoja, piktnaudžiauja psichoaktyviosiomis medžiagomis ir elgiasi eskapistiškai. Toks elgesys paprastai pasitarnauja kaip pažeidžiamumo priedanga. Taigi nors gali atrodyti, kad depresija sergantis asmuo siekia dėmesio, jis tik bando susidoroti su giliai įsišaknijusiu nesaugumu.

Liūdesys nėra depresija

Liūdesys ir depresija labai skiriasi. Liūdesys yra normali žmogaus emocija. Depresija yra nenormali emocinė būsena, psichikos liga, kuri visur ir nuolat veikia jūsų mąstymą, emocijas, suvokimą ir elgesį. Deja, daugumai žmonių, kurie niekada nesirgo depresija, sunku suprasti skirtumą.

Depresija nėra pasirinkimas

Depresija dažnai būna vieno ar daugiau streso veiksnių žmogaus gyvenime rezultatas. Tačiau ne visi suserga depresija dėl streso. Žmonės turi savo įveikos mechanizmus, kuriuos lemia mūsų auklėjimas, asmenybė ir genetika. Kitaip tariant, žmogus iš tikrųjų neturi pasirinkimo sirgti depresija. O klinikinės depresijos atveju niekuo negalite padėti, kai jūsų kūnas veikia prieš jus.

Depresija sergantys žmonės nėra tinginiai

Dauguma žmonių mano, kad depresija sergantys žmonės tiesiog tinginiauja ir ieško priežasčių, kodėl iš jų tikimasi to, ko iš jų tikimasi. Tačiau yra pakankamai medicininių įrodymų, kad depresija yra psichikos liga, turinti biologinį pagrindą, o dažniausi depresijos apibrėžimai yra blogos nuotaikos būsena su nenoru užsiimti veikla. Depresija sergančiam žmogui sunku užsiimti kasdiene veikla, todėl kitiems gali susidaryti įspūdis, kad jis yra tingus. Ironiška, bet depresija sergantys žmonės taip pat jaučia didelę kaltę dėl to, kad nesugeba nieko nuveikti.

Depresija sergantiems žmonėms reikia gerų klausytojų

Kai kas nors su jumis dalijasi savo sunkia padėtimi, linkstama pasidalyti patarimais ar dalykais, kurių išmoko per daugelį metų. Tačiau patarimai nėra tai, ko iš tikrųjų reikia depresijos ištiktam žmogui. Dauguma depresija sergančių žmonių gauna pakankamai patarimų iš savo terapeutų. Vietoj to, būti geru klausytoju ir rodyti empatiją bei geranoriškumą yra tai, ko reikia depresija sergantiems žmonėms ir ko jie iš tikrųjų negauna.

Depresija yra tikra liga

Net ir naudodamasi šiuolaikinėmis technologijomis ir medicinos mokslo pažanga, žmonija nesugebėjo iki galo perprasti žmogaus proto. Netgi psichikos sveikatos specialistai tam tikrais klausimais, kai kalbama apie psichikos ligas, sėdi ant plauko. Žinoma tik tai, kad depresija yra neadekvati, sukelia žmogui pernelyg dideles kančias, o negydoma gali privesti prie savižudybės. Taigi ji turi būti traktuojama kaip liga, galinti pakenkti ja sergančiam asmeniui.

Depresija yra socialiai stigmatizuojama, o kadangi ji nėra plačiai pripažįstama kaip liga, dauguma depresija sergančių žmonių nesiryžta apie ją kalbėti, bijodami būti teisiami.