Nervų ar psichikos sutrikimo priežastys
Kartais su daugybe gyvenimo pakilimų ir nuosmukių gali būti sunku susidoroti. Sunkiausiomis akimirkomis galime patirti tai, kas populiariai vadinama psichikos (arba nervų) sutrikimu. Tai reiškia laikiną, laiko ribojamą psichikos sutrikimą, kai kitais atžvilgiais darbingas žmogus patiria stresą, depresiją ar nerimą, todėl jo psichikos funkcijos yra pertemptos ir jis negali gerai atlikti kasdienės veiklos, kol nebus pašalintas sutrikimo šaltinis. Nors ši būklė nėra pripažįstama tradicinės psichologijos ir todėl neturi apibrėžto priežasčių sąrašo, ją verta suprasti ir į ją atkreipti dėmesį.
Per didelis stresas ir psichikos sveikatos problemų istorija gali sukelti sutrikimą
Nors stresas tam tikru gyvenimo etapu paveikia kiekvieną iš mūsų, psichikos sutrikimas pasireiškia tada, kai situacija tampa nepakeliama. Taip yra todėl, kad streso metu smegenys išskiria hormoną, vadinamą kortizoliu. Ir, priklausomai nuo streso intensyvumo, šio hormono kiekis kraujo plazmoje gali padidėti 2-5 kartus daugiau nei įprastai, o tai lemia išsekimą.
Atlikus nedidelį tyrimą nustatyta, kad priklausomybė nuo alkoholio, depresija, šizofrenija ir priklausomybė nuo narkotikų gali turėti įtakos suirutės sukėlėjams. Tačiau norint visiškai pagrįsti šį teiginį, reikalingi tolesni tyrimai. Vis dėlto kartais dėl pernelyg didelio streso gali kilti neigiamų minčių, dėl kurių nesugebėsite racionaliai mąstyti. Štai keletas veiksnių, kurie gali padidinti stresą.
Darbas, susijęs su emociniu perdegimu
Jei dirbate sunkų, emociškai alinantį darbą, psichikos sutrikimai neturėtų jūsų stebinti. Įtempti terminai, dideli lūkesčiai ir fizinio aktyvumo stoka gali sukelti nepagrįstą fizinę ir psichinę įtampą. O situacijose, kai lūkesčiai nepasiteisina arba kai darbas neatliekamas, kyla didžiulis stresas, kuris savo ruožtu sukelia psichikos sutrikimus.
Iš tikrųjų po Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo atliktais tyrimais nustatyta, kad nervinio išsekimo atvejai buvo susiję su moralės ir socialinės paramos stoka bei nerimu ginkluotosiose pajėgose. Taigi, jei jūsų darbovietė jus stumia per kraštus, pasikalbėkite su vadovu apie visus galimus pasiūlymus, pasiimkite atostogų arba apsvarstykite galimybę pakeisti darbą.
Sunkumai santykiuose
Su šia problema yra susidūrę daugelis iš mūsų. Kai santykiuose prasideda sunkumai, tai gali sukelti didžiulę psichinę įtampą juose dalyvaujantiems žmonėms. Tyrimais nustatyta, kad tai gali būti skyrybos, santuokinė įtampa arba bėdos su partneriu. Visi šie įvykiai sukelia didžiulę emocinę sumaištį ir stresą, kurie abu gali sukelti nervinį sukrėtimą. Jei sunkiai susidorojate su santykių problemomis, pasikalbėkite su artimu žmogumi arba pagalvokite apie terapiją.
Finansinė krizė
Finansiniai sunkumai gali kelti stresą, nesvarbu, ar tai būtų neapmokėtos sąskaitos, didėjančios skolos, ar vis didėjantys mokėjimai. Jei jums sunku tvarkytis su finansais, pabandykite sudaryti biudžetą, kurio galėtumėte laikytis, arba kreipkitės patarimo į specialistą. Jei tai nepadeda, apsvarstykite galimybę apsilankyti keliuose terapijos seansuose.
Kovos su sveikatos sutrikimais
Vieno tyrimo, kuris buvo atliktas siekiant nustatyti, dėl ko patiriami gedėjimai, metu nustatyta, kad daugelį jų streso šaltinis buvo asmeninė sveikata. Sveikatos sutrikimai ne tik verčia mus jaustis prislėgtus ir nerimastingus, bet ir gali sukelti streso sankaupas. Jis gali dar labiau sustiprėti, jei esate prikaustytas prie lovos arba priklausomas nuo kito žmogaus. Jei esate su tuo susiję, būtinai bendraukite su artimaisiais apie savo bejėgiškumo jausmą ir palepinkite save nupirkdami sau dovaną ar vakarienę. Taip pat galite nuspręsti ligos laikotarpiu lankyti trumpus kursus, jei galite padėti, kad būtumėte produktyvus. O jei visa kita nepavyksta, kaip minėjome anksčiau, apsvarstykite galimybę kreiptis į terapeutą.
Akademinis ir bendraamžių spaudimas
Nesvarbu, ar tai būtų vidurinė mokykla, ar koledžas, poreikis gauti gerus pažymius ir dalyvauti užklasinėje veikloje, neleidžiant, kad nukentėtų jūsų socialinis gyvenimas, yra mažų mažiausiai sunkus. Kartu su būtinybe siekti aukštesnių rezultatų kyla stresas ir vis dažniau pasitaikantis psichikos sutrikimas, ypač prieš egzaminą ar svarbų pristatymą. Jau nekalbant apie tai, kad baimė dėl gyvenimo po studijų baigimo gali sukelti nemažai nerimo. Tą patį gali padaryti ir nesugebėjimas pritapti prie grupės arba jausmas, kad esi izoliuotas ir ignoruojamas. Venkite iš savęs per daug tikėtis ir būkite sau geri. Pasikalbėkite su patarėju apie savo karjeros planus ir nenusiminkite, jei viskas klostosi ne pagal planą.
