Mitai apie stresą, kuriais reikia nustoti tikėti

Stresas – tai natūralus organizmo mechanizmas, skirtas sukelti „kovos arba bėgimo” reakciją į baimę. Be to, šiandien jis yra vienas iš didžiausių pavojų sveikatai.

Gyvenimas nuolatiniame strese ilgainiui gali sugriauti jūsų sveikatą, todėl streso nereikėtų ignoruoti. Kita vertus, egzistuoja tam tikri mitai apie stresą, kuriuos reikia paneigti.

Klaidingi įsitikinimai apie stresą

Stresas yra normalus organizmo procesas

Žinote, kad stresas yra natūralus organizmo atsakas į baimę. Kai organizmas susiduria su baimės dirgikliu, jis reaguoja arba kova, kad išgyventų, arba bėgimu nuo stresą sukėlusios priežasties. Dažnai stresą atmestumėte kaip nesvarbų. Tai gali būti neteisingos interpretacijos. Ilgai veikiant stresoriams, pereinate į adaptacijos arba pasipriešinimo etapą ir galutiniame etape išsekstate. Savianalizė gali padėti nustatyti, ko iš tikrųjų norite, ir siekti tik tų tikslų. Savikontrolė ir veiksmingas planavimas gali padėti pirmiausia išvengti stresorių. Jei stresoriai yra nuolatiniai, galite imtis prevencinių veiksmų, kad prisitaikytumėte prie aplinkos prieš susidurdami su jais.

Stresas yra motyvatorius siekti tikslų

Kai vadovui skundžiatės dėl streso, susijusio su darbo krūviu, dažnai iš jo išgirstumėte atsakymą, raginantį jį priimti teigiamai ir vietoj to dirbti siekiant tikslų. Tai rimtas mitas, kuris pataria jums pasinerti į tą patį darbą, kuris jums kelia diskomfortą. Optimaliai dirbti galima tik streso veiksnius pakeitus į kūrybinius motyvatorius. Pavyzdžiui, jei jūsų organizacijoje yra darbuotojas, kuris susiduria su streso problemomis, labai svarbu padėti jam ugdyti individualius streso įveikimo įgūdžius ir sumažinti pernelyg didelį stresą pačioje darbo vietoje. Jūsų darbdavys gali manyti, kad prarasite savo protinį aštrumą ir efektyvumą, jei jūsų darbas bus per lengvas. Dideli lūkesčiai ir nerealūs terminai gali sukelti problemų ir, jei jų nepaisoma, gali susikaupti jūsų viduje. Siekiant išlaikyti efektyvumą, stresą reikia kontroliuoti, o ne ignoruoti.

Stresas yra nepagydoma liga

Negalima nepastebėti streso vaidmens sprendžiant sveikatos problemas, tačiau kartu tai nėra sunki nepagydoma liga. Stresą, kaip ir bet kurią kitą ligą, galima įveikti ir valdyti. Jį galima sumažinti pasitelkus tokias technikas kaip meditacija ir kvėpavimo pratimai, pozityvus požiūris į gyvenimą ir subalansuotas gyvenimo būdas. Socialinis bendravimas ir nuoširdi parama pasirodo esantys naudingi jūsų streso lygiui. Pagal konkrečius poreikius turi būti sudaromi individualūs streso valdymo planai, apimantys streso šaltinių šalinimą.

Stresas ir depresija yra tas pats

Kadangi šioms dviem būklėms būdingi tie patys simptomai, lengva supainioti stresą ir depresiją. Tai, žinoma, nėra tiesa. Kai stresas viršija jūsų galimybes jį kontroliuoti, tampate bejėgis ir gali prasidėti depresija. Priešingai, visi stresą keliantys gyvenimo įvykiai reikšmingai neprognozuoja vėlesnės depresijos.

Skirtumas tarp streso ir depresijos priklauso nuo jo daromo spaudimo. Stresas gali paveikti jūsų kasdienį gyvenimą, o depresija yra liga, neigiamai veikianti jūsų mąstymą ir psichikos stabilumą, kuriai reikia medicininės intervencijos. Depresijos nesukelia konkretūs streso veiksniai, todėl galite jaustis prislėgti visai be priežasties. Streso valdymas ankstyvuoju etapu yra naudingas, kad vėliau išvengtumėte depresijos.

Nėra simptomų – nėra streso

Jei jums nepasireiškia jokie streso simptomai, vadinasi, streso nėra. Tai yra mitas. Su stresu susiję simptomai pasireiškia visomis blogomis dienomis ir ne visi simptomai gali būti susiję su stresu. Kai kurie simptomai, pavyzdžiui, pyktis ar nesugebėjimas susikaupti, gali atsirasti dėl per dieną patiriamo per didelio nuovargio. Simptomus sunkiai nustatysite priklausomai nuo savo individualių stipriųjų ir silpnųjų pusių.

Galite patirti fizinius arba elgesio simptomus, iš kurių pastarieji gali būti akivaizdūs kitiems, o pirmieji – jums patiems. Streso suvokimas ir jo valdymo būdai gali padėti sumažinti jūsų pačių patiriamą stresą ir padėti kitiems suvokti jų patiriamą stresą. Maldos ir meditacija gali padėti išsaugoti vidinę ramybę. Sąmoningumo meditacijos pratimai gali sumažinti stresą ir jo simptomus, jei jų turite.

Trumpai tariant, stresas nėra rimta liga. Jį galima įveikti suplanavus individualius streso valdymo būdus ir būti empatiškiems vienas kitam. Socialinė parama ir pozityvus požiūris į gyvenimą gali padėti pasveikti ir išvengti stresorių. Taigi, kai kitą kartą kas nors su jumis kalbėsis apie stresą savo gyvenime, palaikykite ausį ir išklausykite. Vien jų išklausymas gali padaryti stebuklus jų fizinei ir psichinei sveikatai.