Kūno šilumos pertekliaus priežastys ir jos reguliavimo būdai

Kūno šiluma – tai vidinė kūno temperatūra. Kai karščiuojate, kūno temperatūra padidėja. Tačiau žemesnė nei įprasta kūno temperatūra taip pat nėra gerai, nes jūsų organai turi turėti idealią temperatūrą, kad veiktų optimaliai. Jūsų kūno temperatūrą lemia vidiniai (sveikatos būklė ir maistas) ir išoriniai (aplinkos) veiksniai.

Karštis ir drėgmė aplinkoje kartais gali būti pavojingi, nes jūsų kūnas neturi būti ilgai veikiamas didelio karščio. Kadangi karščio perteklius gali pažeisti smegenis ir kitus organus, karštomis dienomis svarbu palaikyti kūno vėsą.

Nors prakaitavimas, natūralus jūsų kūno vėsinimo mechanizmas, gali padėti sumažinti kūno temperatūrą, nepakanka pasikliauti vien prakaitavimu. Per didelis karštis gali sukelti su karščiu susijusią ligą, vadinamą hipertermija.

Sužinokite apie idealią kūno temperatūrą, padidėjusio kūno karščio poveikį ir būdus kūno temperatūrai normalizuoti.

Kas yra hipertermija?

Hipertermija – tai kūno perkaitimas, kai kūno temperatūra yra aukštesnė nei įprastai, galbūt dėl ekstremalių oro sąlygų. Nors hipertermija gali ištikti bet kurį žmogų, ypač didelė rizika kyla kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams ir sergantiems, nutukusiems ar tam tikrus vaistus vartojantiems žmonėms.

Aukšta kūno temperatūra yra susijusi su padidėjusiu širdies ir kvėpavimo susitraukimų dažniu. Kraštutiniais atvejais ji gali pažeisti smegenis, širdį, plaučius, inkstus ir kepenis. Prie odos esančios kraujagyslės gali išsiplėsti, o tai gali sukelti problemų tiems, kurie turi problemų su širdimi, o inkstai įvairiais keliais patiria stresą ir gali sutrikti jų veikla.

Kai kuriais atvejais gali net ištikti koma. Hipertermija gali sukelti kelias su karščiu susijusias ligas – nuo lengvų iki sunkių. Tai karščio mėšlungis, karščio edema, karščio išsekimas ir šilumos smūgis.

Kas yra šilumos išsekimas ir šilumos smūgis?

Karščio išsekimas – tai įspėjamasis ženklas, kad jūsų organizmas nesugeba išlaikyti vėsos. Jis taip pat gali sukelti galvos svaigimą, pykinimą, troškulį, silpnumą ir koordinacijos trūkumą. Jūsų oda gali būti šalta ir lipni, gali padažnėti pulsas. Kai taip atsitinka, gerkite daug skysčių ir pailsėkite vėsioje vietoje.

Kartais šilumos išsekimas gali pereiti į šilumos smūgį, kuris yra gyvybei pavojinga hipertermijos forma, pasireiškianti, kai kūno temperatūra pasiekia 40 °C ar daugiau. Šilumos smūgis yra skubi medicininė pagalba, kuri paprastai sukelia sumišimą, alpulį, apsvaigimą, suklusimą, keistą elgesį ar sausą, paraudusią odą.

Kokia yra normali kūno temperatūra?

Nors 37° C yra normali žmogaus kūno temperatūra, kiekvienas žmogus turi savo individualią „normalią” kūno temperatūrą, kuri gali būti šiek tiek aukštesnė arba žemesnė. Mūsų kūnai taip pat nuolat pritaiko savo temperatūrą prie aplinkos sąlygų.

Jūsų kūno temperatūra naktį būna žemesnė, o po pietų – aukštesnė nei ryte. Netgi veikla ir pratimai gali pakelti jūsų kūno temperatūrą. Jūsų vidinę kūno temperatūrą reguliuoja hipotaliamas, kuris yra smegenų dalis.

Kai Jūsų smegenys nustato aukštesnę kūno temperatūrą nei įprastai, Jus vargina karščiavimas, kuris gali atsirasti kaip reakcija į mikrobus, pavyzdžiui, virusus ar bakterijas, ir dėl kitų veiksnių. Tačiau jei jūsų kūno temperatūra neatitinka normos, turite ją ištaisyti ir atkurti normalią temperatūrą.

Ideali kūno temperatūra yra labai svarbi optimaliai visų jūsų kūno organų veiklai. Per didelė kūno šiluma gali sukelti nemigą, akių ir skrandžio dirginimą bei daug kitų nemalonių simptomų. Kūno temperatūrą sureguliuoti gali padėti pakeisti mitybos įpročiai ir vartoti vėsinančius maisto produktus.

Per didelio kūno karščio priežastys

Kūno karštis gali padidėti tiek dėl vidinių, tiek dėl išorinių veiksnių.

Ligos, karščiavimas ir neurologiniai sutrikimai

Kai karščiuojate, nors kūno temperatūra ir padidėja, ją gerai reguliuoja pagumburio nustatomasis taškas, kuris taip efektyviai subalansuoja šilumos gamybą ir praradimą, kad temperatūra neviršija viršutinės 42° C ribos. Manoma, kad neurologinių sutrikimų atveju hipertermijos dydis ir trukmė turi įtakos neurologinių požymių išsivystymui.

Nenormali skydliaukės veikla

Nenormalus skydliaukės aktyvumas gali lemti medžiagų apykaitos pagreitėjimą, todėl gali susidaryti šilumos perteklius. Šilumos netoleravimas yra būdingas klinikinis hipertiroidizmu sergančių pacientų bruožas, kai padidėja šilumos gamyba.

Ilgalaikis buvimas saulėje

Ilgesnį laiką būnant saulėje gali padidėti kūno temperatūra. Žmonėms, kurie patiria didelį karštį arba dirba karštoje aplinkoje, gali grėsti karščio stresas, ypač tiems, kurie gyvena mažų ir vidutinių pajamų šalyse tropiniuose regionuose.

Karšti ir drėgni orai

Nors jūsų kūnas daro viską, kad atvėsintų jūsų kūną prakaituodamas, karštas ir drėgnas klimatas vis tiek gali padidinti jūsų kūno temperatūrą. Didesnis pavojus yra organizmo dehidratacija dėl nuolatinio prakaitavimo.

Per didelio kūno karščio simptomai

Per didelis prakaitavimas
Rūgštingumas ir rėmuo
Skrandžio opos
Akių deginimo pojūtis
Odos bėrimai ir išbėrimai
Rankų ir pėdų deginimas
Karščio mėšlungis
Greitas širdies plakimas

Natūralūs kūno karščio reguliavimo būdai

Yra daug natūralių būdų, kaip sumažinti kūno temperatūrą, kai tampa per karšta. Pavyzdžiui, įtrinkite kūną sandalmedžiu, nes sandalmedis pasižymi vėsinančiomis savybėmis ir padeda jam atvėsti. Į sandalmedį įlašinus kelis lašus rožių vandens, jo poveikis gali sustiprėti. Kojų mirkymas šaltame vandenyje taip pat mažina kūno temperatūrą. Štai kiti natūralūs kūno vėsinimo būdai.

Geriant kokosų vandenį akimirksniu sureguliuojama kūno temperatūra, drėkinamas organizmas ir subalansuojami elektrolitai.

Sultingi vaisiai, pavyzdžiui, arbūzai, kuriuose yra labai daug vandens, padeda reguliuoti kūno šilumą.

Gerdami pasukas atstatysite organizmui būtinus probiotinius vitaminus ir mineralus, kurie dehidratacijos metu išsenka.

Stiklinė abrikosų sulčių su medumi padeda atvėsti.

Žaliasis kardamonas yra veiksminga priemonė kūno karščiui mažinti.

Šalto pieno stiklinė su medumi taip pat padeda sumažinti kūno temperatūrą.

Kiti maisto produktai, pavyzdžiui, cukranendrių sultys, agurkai, citrusinių vaisių sultys, bananai, žolelių arbatos, miežiai ir mėtos, taip pat gerokai sumažina kūno karštį.