Koks yra depresijos poveikis smegenims

Depresija yra psichikos sveikatos būklė, nuo kurios kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Ji ne tik įstumia žmogų į niūrią ir prislėgtą būseną, bet ir visam laikui pažeidžia smegenis. Ji pakeičia fizinę smegenų formą, dėl to labai pakinta elgesys ir pažinimas. Depresija pirmiausia paveikia tris smegenų sritis, kurios kontroliuoja atmintį ir koncentraciją. Beveik 20 proc. sergančiųjų depresija niekada visiškai nepasveiksta. Smegenų pažeidimai atsiranda dėl nuolatinės depresijos, o ne yra ją predisponuojantis veiksnys. Depresija veikia hipokampą, migdolinę smegenų dalį ir prefrontalinę smegenų žievę. Čia pateikiamas depresijos poveikis smegenims.

Hipokampas

Hipokampas yra gyvybiškai svarbus organas, esantis pačiame smegenų viduryje, jame sparčiai formuojasi naujos jungtys tarp ląstelių. Jame saugomi prisiminimai ir reguliuojama hormono, vadinamo kortizoliu, gamyba. Depresijos, fizinio ir psichinio streso metu organizmas išskiria kortizolio. Stresą keliantys įvykiai arba cheminis organizmo disbalansas gali sukelti per didelį kortizolio kiekį, o tai dar labiau apsunkina būklę. Perteklinis kortizolio kiekis organizme siejamas su nutukimu, dėl kurio atsiranda daugybė ligų. Sveikose smegenyse neuronai (smegenų ląstelės) visą suaugusio žmogaus gyvenimą gaminami hipokampe. Tačiau tarp žmonių, sergančių didžiuoju depresiniu sutrikimu, ilgalaikis padidėjusio kortizolio kiekio poveikis sumažina naujų neuronų gamybą ir dėl to hipokampe esantys neuronai mažėja.

Tarptautinė tyrėjų komanda, naudodama smegenų magnetinio rezonanso tyrimo duomenis, kuriuose dalyvavo beveik 9000 žmonių iš viso pasaulio, pastebėjo, kad žmonių, kuriems pasikartoja depresijos priepuoliai, hipokampas taip pat yra mažesnis.

Ryšys tarp sunkios depresijos ir hipokampo yra toksiškas. Praeities depresijos trukmė pablogina atminties veikimą, o tai rodo toksišką depresijos ir pažinimo ryšį. Tai verčia skubiai spręsti depresijos problemą visuomenės sveikatos labui.

Amygdala

Migdolinė liauka yra atsakinga už emocines reakcijas, tokias kaip malonumas ir baimė. Didžiuoju depresiniu sutrikimu sergančių žmonių dėl nuolatinio didelio kortizolio kiekio poveikio smilkininė liauka padidėja ir tampa aktyvesnė. Dėl padidėjusios ir hiperaktyvios smilkininės liaukos ir neįprasto aktyvumo kitose smegenų dalyse sutrinka miegas ir aktyvumas. Dėl to organizme taip pat išsiskiria nereguliarus hormonų ir kitų cheminių medžiagų kiekis, o tai sukelia papildomų komplikacijų.

Prefrontalinė žievė

Prefrontalinė žievė yra pačiame priekinės smegenų skilties priekyje. Ji atsakinga už įvairias sudėtingas elgsenas, emocijų reguliavimą, sprendimų priėmimą, planavimą, atminties formavimą ir labai prisideda prie asmenybės vystymosi. Dėl per didelio kortizolio kiekio prefrontalinė žievė mažėja.

Priekinės skiltys yra daug didesnės už hipokampą. Tyrimo, kurio metu buvo stebimas abiejų sričių susitraukimas, metu buvo padaryta išvada, kad priekinėje skiltyje vyksta tokie patys pokyčiai kaip ir hipokampe. Priekinės skiltys taip pat tiesiogiai dalyvauja valdant emocines reakcijas ir sutelkiant dėmesį. Priekinių skilčių susitraukimas yra toks pat svarbus kaip ir hipokampo susitraukimas.

Ar kaltininkas gali būti kortizolis?

Mokslininkai pripažįsta, kad didelis kortizolio kiekis atlieka lemiamą vaidmenį keičiant fizinę smegenų struktūrą ir cheminę veiklą, sukeliančią didžiojo depresinio sutrikimo pradžią. Įprastomis aplinkybėmis kortizolio kiekis didžiausias būna dieną, o naktį sumažėja. Didžiuoju depresiniu sutrikimu sergantiems žmonėms kortizolio kiekis visada būna padidėjęs, net ir naktį.

Ar meditacija gali padėti?

Meditacija yra galingas metodas, padedantis įveikti depresiją ir padėti smegenims atsigauti po depresijos padarytos žalos. Tyrimai parodė, kad meditacija iš tikrųjų gali padidinti smegenų tankį.