Kokie yra dirbtinio intelekto raidos etapai ir rūšys
Dirbtinis intelektas – tai kompiuterių mokslo šaka, kuri bando sukurti sistemas ir algoritmus, galinčius suteikti mašinai žmogiškųjų savybių, tokių kaip mokymasis ar gebėjimas planuoti veiklą, ir taip atkartoti žmogaus gebėjimus. Todėl jis turi daugybę panaudojimo būdų įvairiuose sektoriuose.
Dirbtinį intelektą paprasčiausiai galima laikyti mašinų, galinčių atkartoti žmogaus pažintinius procesus, pavyzdžiui, sprendimų priėmimą, objektų atpažinimą, sudėtingų klausimų sprendimą ir daugelį kitų, projektavimu ir kūrimu. Išnagrinėkite, kokie yra dirbtinio intelekto tipai ir 3 dirbtinio intelekto kategorijos.
Prieš sužinodami, kokie yra dirbtinio intelekto tipai, išskirkite 3 šios dirbtinio intelekto technologijos, galinčios pakeisti ateitį, etapus, būtent – bendrąjį dirbtinį intelektą (AGI), siaurąjį dirbtinį intelektą (ANI) ir dirbtinį superintelektą (ASI). Toliau pateikiami dirbtinio intelekto raidos etapai:
Siaurasis dirbtinis intelektas (ANI)
Siaurasis dirbtinis intelektas, kartais vadinamas silpnuoju dirbtiniu intelektu, yra panašus į tai, kaip dirbtinio intelekto sistemos vykdo užsakymus arba apibrėžia konkrečius darbus. Siaurasis dirbtinis intelektas yra skirtas vienam pažintiniam gebėjimui įvaldyti ir vykdyti ir nesugeba savarankiškai išmokti įvairių įgūdžių. Todėl technologijos negali būti suprantamos savarankiškai. Šie metodai reguliariai naudojami kartu mašininio mokymosi algoritmuose ir neuroniniuose tinkluose, kad būtų pasiekti konkretūs tikslai.
Toks apdorojimas yra siauro dirbtinio intelekto pavyzdys, nes jis gali atpažinti balso komandas ir į jas atsakyti, tačiau gerai neatliks kitų užduočių.
Pavyzdžiui, siaurasis dirbtinis intelektas turi tam tikrų panaudojimo galimybių, pavyzdžiui, vaizdų atpažinimo programinė įranga, savaeigiai automobiliai ir dirbtiniu intelektu pagrįsti virtualūs asistentai.
Bendrasis dirbtinis intelektas (AGI)
Bendrasis dirbtinis intelektas, dar vadinamas stipriuoju dirbtiniu intelektu, yra kitas dirbtinio intelekto evoliucijos etapas, kai mašinos ne tik įgyja gebėjimą samprotauti ir priimti sprendimus kaip žmonės.
Pirmasis su stipriuoju dirbtiniu intelektu susijęs faktas yra tas, kad tai hipotetinė sąvoka, neturinti jokių egzistuojančių modelių. Nepaisant to, prognozuojama, kad tokios mašinos tikriausiai turės tokį intelektą kaip žmonės.
Stiprų dirbtinį intelektą daugelis mokslininkų, tarp jų ir Stephenas Hawkingas, laiko grėsme žmogaus egzistencijai, kuris teigė
„Tolimajame dirbtinio intelekto gale, jei jis bus pasiektas be žmogaus įsikišimo, žmonių ateitis gali būti niūri”. Jis pasiektų tokį lygį, kad tiesiog pats save projektuotų ir tobulėtų, bet vis greičiau ir greičiau. Žmonės, kurių biologinės evoliucijos greitį riboja lėtas procesas, galėtų ir todėl būtų beviltiški prieš tuos, kurie turi dirbtinį intelektą.
Dirbtinis superintelektas (DSI)
Dirbtinis superintelektas reiškia, kad kompiuteriai tampa protingi ne tik kaip vidutinis žmogus, bet netgi daug protingesni už žmogų. Tiesą sakant, dirbtinis superintelektas – iki šiol ateities filmų siužetas – rodo scenarijų, pagal kurį mašinos perima valdžią, kaip aprašyta mokslinės fantastikos knygose.
Tai gali būti įmanoma netolimoje ateityje. „Dirbtinio intelekto (dirbtinis intelektas yra tikras, bet neapsiriboja tik siauru dirbtiniu intelektu) vystymosi greitis yra sunkiai įmanomas. Dauguma žmonių, kurie tiesiogiai nebendrauja su tokiomis grupėmis kaip DeepMind, net neįsivaizduoja, kokia sparti pažanga – ji beveik artima eksponentinei kreivei. Vadinasi, kyla rizika, kad per penkerius metus gali nutikti kas nors pavojingo (daugiausia per 10 metų)”, kaip sakė Elonas Muskas.
Toliau sužinokite, kokie yra dirbtinio intelekto tipai:
Reaktyvinės mašinos dirbtinis intelektas
Pasyvūs robotai tiesiog veikia, kai yra skatinami, taip pat kaip ir pasyvūs žmonės. Jie gali atsakyti dabar, bet gali neišsaugoti praeities – jie nėra tie, kurie prisimena patirtį ir turi naujų žinių bei gebėjimų po patirto išbandymo. Šiuo tikslu taip pat reikėtų pažymėti, kad reaguojančių mašinų atsako į tam tikro skaičiaus įvestis apimtis yra labai siaura. Reaktyvinės mašinos sudaro dirbtinio intelekto panaudojimo dėmesio centrą.
Reaktyvinių mašinų veikimas akivaizdus atliekant kai kurias elementarias savarankiškas operacijas, pavyzdžiui, filtruojant nepageidaujamus laiškus iš elektroninio pašto dėžutės arba rekomenduojant produktus pagal apsipirkimo istoriją. Nors reaktyvusis dirbtinis intelektas negali kurti naujų sprendimų ar turėti sudėtingesnių galimybių, išskyrus tai, vis dėlto neribotai tobulėti galima.
Ribotos atminties dirbtinis intelektas
Šio tipo nestabilumą gali šiek tiek sušvelninti atminties dirbtinis intelektas, kuris gali saugoti ankstesnius duomenis ir naudoti juos prognozėms arba siūlyti tobulinimo kryptis. Tai reiškia, kad jis susikuria savo dislokuotas, trumpalaikes žinias apie pasaulį ir veikia remdamasis šiomis žiniomis tik retose kasdienėse situacijose.
Šio dirbtinio intelekto esmė tiesiogiai remiasi giliojo mokymosi metodu, pagrįstu žmogaus neuronų modeliu. Šis faktas leidžia mašinai per patirtį priimti duomenis ir iš jų mokytis, gerinant kiekvieno savo veiksmo tikslumą.
Mūsų išmanieji telefonai, balso asistentai, savaeigiai automobiliai ir net balsu valdomos sistemos mūsų namuose naudoja tokį dirbtinį intelektą. Tai gali būti taikoma tiek tokiose situacijose, kaip tiesiog pokalbiai ar asmeniniai asistentai, tiek pažangesniais autonominių transporto priemonių atpažinimo ir kitais atvejais.
Proto teorija dirbtinis intelektas
Proto teorija susijusi su dirbtiniu intelektu, kuris nagrinėja žmogaus emocijas ir gali jas atrasti. Ši sąvoka yra kilusi iš psichologijos ir naudojama apibrėžti žmogaus gebėjimui įsijausti ir įtikėti, leidžiančiam numatyti, kas jo laukia ateityje. Abejojama, ar proto teorija greitai taps realybe, tačiau dirbtinio intelekto kūrimo srityje ji atrodo reikšminga ir daug žadanti.
Savęs pažinimo dirbtinis intelektas
Pagrindinė save suvokiančio dirbtinio intelekto idėja yra jo gebėjimas suvokti save. Jis gali mokytis, suvokti, aptikti ir mąstyti kaip žmonės. Šis vieningo dirbtinio intelekto taškas vadinamas dirbtinio intelekto singuliarumu. Savimoningas dirbtinis intelektas gali būti dirbtinio intelekto singuliarumas, kuris yra vienas iš dirbtinio intelekto kūrimo tikslų. Jei savimonė dirbtinio intelekto bus pasiekta tada, kai ji bus, tai bus papildoma, nes, be kitų žmonių jausmų, dirbtinio intelekto mašinos taip pat turėtų savojo „aš” jausmą.
