Kodėl žmonės, kurių medžiagų apykaita greita, gyvena trumpiau?

Ar esate pavydėję draugui, kuris, atrodo, turi puikią medžiagų apykaitą? Galbūt jie gali suvalgyti visą puotą ir vis tiek išlikti liesi – visa tai dėl greitesnės medžiagų apykaitos.

Nors jie gali išlikti geros formos be didelio fizinio aktyvumo ir valgydami viską, kas jiems patenka į lėkštę, iš tikrųjų jie gali anksti mirti.

Tyrimai rodo, kad daugiau energijos išeikvojantys žmonės gali greičiau patirti organų pažeidimų ir anksčiau mirti.

Kad suprastume, kodėl taip atsitinka, pirmiausia turime žinoti, kas yra medžiagų apykaita ir kodėl ji pas skirtingus žmones skiriasi.

Kas yra medžiagų apykaita?

Šiame kontekste apie medžiagų apykaitą kalbame ne kaip apie mitybos ir fizinių pratimų rezultatą, o kaip apie tai, ką visos gyvosios sistemos daro nuolat. Žinomas kaip bazinis medžiagų apykaitos greitis (angl. Basal Metabolic Rate arba BMR), kiekvienas žmogus degina tam tikrą kiekį energijos net ir būdamas ramybės būsenoje. Ši energija naudojama tam, kad organizmo procesai vyktų sklandžiai. Nors BMR iš dalies priklauso nuo mūsų raumenų masės, ji gali skirtis priklausomai nuo žmogaus genetikos.

Žmonės, kurių BMR didesnis, natūraliai sudegina daugiau kalorijų nei kiti, net jei jie nedalyvauja jokioje fizinėje veikloje. Dėl to jie gali valgyti daug daugiau nei kiti, nepriaugdami daug svorio. Mūsų BMR labai priklauso nuo paveldėtų genų.

Kaip susiję medžiagų apykaita ir senėjimas?

Mūsų ląstelėms nuolat reikia energijos. Jos gauna jos iš kraujo gliukozės pavidalu ir kaupia ją glikogeno pavidalu būsimam naudojimui.

Ląstelėje mitochondrijos yra ląstelinio kvėpavimo centrai. Šiuose viduląsteliniuose kūnuose glikogenas suskaidomas į energiją, vandenį ir anglies dioksidą. Šio proceso metu susidaro šiluma ir kai kurie laisvieji radikalai.

Šie laisvieji radikalai vėliau pažeidžia mūsų baltymus ir DNR, todėl prasideda procesas, kurį paprastai vadiname senėjimu. Mechaniniu požiūriu tai galima laikyti įprastu dalių susidėvėjimu.

Kitaip tariant, nors medžiagų apykaita yra svarbi, nes padeda ląstelėms naudoti energiją savo reikmėms, šalutiniai medžiagų apykaitos produktai galiausiai sukelia senėjimą.

Kodėl mano bazinė medžiagų apykaita yra didelė?

Į šį klausimą galima atsakyti evoliucijos požiūriu. XX a. pradžioje buvo pasiūlyta, kad greičiau energiją deginantys organizmai gyvena trumpiau. Tačiau kodėl jie greičiau degina energiją?

Kiekvienas gyvūnas atlieka tam tikrą vaidmenį savo aplinkoje. Vieni yra plėšrūnai, o kiti tampa grobiu. Manoma, kad gyvūnai, kurie yra grobuonys, turi greičiau vystytis ir augti, greičiau pasiekti reprodukcinį amžių ir susilaukti daugiau palikuonių (visa ši veikla reikalauja daugiau energijos), kad galėtų perduoti savo genus kitai kartai.

Todėl per trumpą laiką jie sunaudoja daugiau energijos, nusidėvi ir žūsta.

Žmonių fosilijose iš neandertaliečių iškasenų pastebėta, kad moterys, kurios poravosi ir gimdė vaikus, paprastai mirdavo anksčiau nei tos, kurios to nedarė, taip patvirtindamos teoriją, kad didesnės energijos sąnaudos lemia greitesnę mirtį.

Žmonių gyvenimo būdas keičiasi daug greičiau, nei mūsų genai gali vystytis ir neatsilikti. Be to, medicininės intervencijos gali prailginti gyvenimą, kuris senais laikais dėl didesnio BMR būtų pasibaigęs daug greičiau.

Taigi yra didelė tikimybė, kad mūsų medžiagų apykaitos rodikliai yra tiesiog žaidimas – kai kurie iš mūsų galėjo paveldėti didesnį BMR iš ankstesnių protėvių, o kiti – mažesnį.

Ar mirsiu greičiau, jei mano BMR yra didesnis?

Tiems, kuriems gali kilti šis klausimas, mokslas sako štai ką! Tačiau naujausi tyrimai apie kalorijų ribojimą rodo, kad didesnį BMR turintys žmonės, kurie valgo ribotais kiekiais, iš tikrųjų gali pailginti savo gyvenimą.

Sukeldamas medžiagų apykaitos pokyčius, kalorijų ribojimas gali užkirsti kelią dažniausiai pasitaikančioms mirtingumo priežastims, įskaitant diabetą, vėžį ir širdies ligas. Šis požiūris patvirtina subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo poreikį, ypač kontroliuojamo valgymo svarbą siekiant gyventi ilgiau.

Kiek anksčiau mirs žmogus, kurio BMR yra didesnis? Kiekvienam šimtu kalorijų per dieną padidėjus suvartojamos energijos kiekiui, mirtingumo rizika padidėjo 1,29 karto. Taigi, jei žmogus, per parą suvartojantis 1200 kcal kalorijų, gyvena 70 metų, tai žmogus, kurio organizmas suvartoja 1300 kcal, gyventų 55 metus.

Tačiau tai netaikoma žmonėms, kurių organizmas dėl padidėjusio fizinio aktyvumo natūraliai sunaudoja daugiau energijos.

Taigi, jei dėl fizinių pratimų sudeginate daugiau kalorijų, tai yra gerai! Taigi, svarbiausia, kad ir koks būtų jūsų medžiagų apykaitos greitis ar kūno sudėjimo tipas, subalansuotos mitybos ir reguliarių fizinių pratimų laikytis tiek pat svarbu ir turinčiam antsvorio ar nutukusiam žmogui.

Sveika gyvensena bus vienodai naudinga visiems, nepriklausomai nuo jų kūno medžiagų apykaitos.