Klinikinės dusulio priežastys, kurias turėtume žinoti

Kvėpavimo sutrikimas mediciniškai vadinamas dusuliu. Jam būdingas trumpas kvėpavimas. Dusulys yra dažnas simptomas, susijęs su daugeliu plaučių ligų. Ši būklė gali turėti žmones alinantį poveikį. Ji gali būti lėtinė arba ūminė, priklausomai nuo asmens sveikatos būklės. Įvairūs žmonės skirtingai apibrėžia savo simptomus. Dusimo jausmas, krūtinės sukrėtimas, sunkus daiktas, sėdintis ant krūtinės, ir t. t. – tai tik keli tokių apibūdinimų pavyzdžiai. Svarbu atskirti įprastą dusulio pojūtį nuo dusulio, susijusio su lėtine liga. Dėl įtemptos fizinės veiklos, ištvermės trūkumo ir didelio aukščio virš jūros lygio atsiradęs dusulys yra normali ir priimtina organizmo reakcija. Tačiau yra daug kitų medicininių būklių, kurios gali sukelti dusulį ir apie kurias turėtume žinoti.

Plaučių uždegimas

Ši liga atsiranda dėl plaučių infekcijos. Šią infekciją gali sukelti įvairūs sukėlėjai, pavyzdžiui, virusai, bakterijos ar net grybeliai. Paprastai ji yra išgydoma ir nekelia pavojaus gyvybei visiems vyresniems nei 2 metų ir jaunesniems nei 65 metų žmonėms. Tačiau ji gali kelti rimtą grėsmę asmenims, kurių imunitetas susilpnėjęs ir kurie jau turi sveikatos sutrikimų. Diagnostikos metodas paprastai yra krūtinės ląstos rentgenograma. Be to, blogi sveikatos pasirinkimai, pavyzdžiui, rūkymas, gali padidinti šios ligos tikimybę.

Šios ligos simptomai gali būti karščiavimas, kosulys, dusulys, pykinimas, krūtinės skausmas, nuovargis, viduriavimas ir vėmimas. Pneumonija gali būti dviejų tipų: lobarinė pneumonija ir bronchopneumonija. Lobarinė pneumonija pažeidžia tik vieną plaučių dalį, o bronchopneumonija gali išplisti po visus plaučius. Šią ligą galima išgydyti vaistais ir priežiūra.

Astma

Astma yra dar viena varginanti kvėpavimo takų liga, susijusi su dusulio simptomu. Šiai būklei gali būti būdingas kvėpavimo takų susiaurėjimas dėl uždegimo. Kvėpavimo takuose esantys raumenys pradeda įsitempti ir susiaurina kvėpavimo takus (bronchų susiaurėjimas). Dėl to sumažėja oro patekimas į plaučius. Astmos sunkumas gali būti įvairus – nuo protarpinės iki sunkios nuolatinės astmos. Skirtingo laipsnio astma sergantiems asmenims taip pat pasireiškia įvairaus intensyvumo priepuoliai.

Švokštimas, dusulys, kosulys – tai astmos simptomai. Gydytojai šią ligą gali diagnozuoti atlikdami įvairius plaučių tyrimus ir atlikdami lyginamąjį vaistų tyrimą. Šiuo metu astma neišgydoma, tačiau ją galima valdyti vaistais. Plaukimas yra geras būdas stiprinti plaučius, kuris gali padėti kovoti su astma.

Anemija

Anemija kliniškai apibrėžiama kaip reikiamo raudonųjų kraujo kūnelių kiekio trūkumas kraujyje. Raudonieji kraujo kūneliai yra pagrindiniai deguonies pernešimo po visą mūsų kūną dalyviai. Raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį į audinius ir ląsteles. Mūsų ląstelės naudoja šį deguonį energijai gaminti. Tačiau kai raudonųjų kraujo kūnelių trūksta, mūsų organizmas nusilpsta, nes negamina energijos. Anemija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl padidėjusio raudonųjų kraujo kūnelių naikinimo arba sumažėjusios jų gamybos.

Šios ligos simptomai: nuovargis, silpnumas, dusulys, blyški oda ir galvos svaigimas. Anemiją galima lengvai diagnozuoti atlikus kraujo tyrimus, pavyzdžiui, hemoglobino tyrimą. Ilgalaikis kraujavimas, geležies trūkumas, netinkama mityba taip pat gali būti kelios anemijos priežastys. Laimei, ją galima lengvai gydyti slaugant ir vartojant vaistus. Tačiau ilgai negydoma ši būklė gali būti mirtina.

Širdies nepakankamumas

Stazinis širdies nepakankamumas – tai širdies nesugebėjimas perpumpuoti pakankamai kraujo, kad būtų galima atlikti normalias organizmo funkcijas. Ši būklė gali būti trumpalaikė arba užsitęsti ilgiau. Ilgai trunkantis stazinis širdies nepakankamumas gali baigtis mirtimi. Pagrindinė šios ligos priežastis – susiaurėję arterijų kanalai. Kitos antrinės priežastys gali būti aukštas kraujospūdis, širdies priepuoliai, diabetas, aritmija ir plaučių ligos.

Šios ligos simptomai yra dusulys, krūtinės skausmas, kosulys, nuovargis, svorio padidėjimas, pirštų ar pėdų patinimas ir padažnėjęs širdies plakimas. Šią ligą galima diagnozuoti atliekant tokius tyrimus kaip echokardiograma. Ją galima valdyti vartojant tinkamus vaistus, pasirenkant sveiką gyvenimo būdą ir, jei reikia, atliekant operaciją.

Taigi, skirkite šiek tiek daugiau dėmesio savo kūnui, kad geriau jį pažintumėte. Ir, jei pastebėjote kurį nors iš šių simptomų, šiandien apsilankykite pas gydytoją.