Klaustrofobija ir nerimas: Kokios yra priežastys ir kaip jas išspręsti
Nerimas ir klaustrofobija yra tarsi du seni draugai, kurių niekada nenorite matyti. Pirmas dalykas, kuris įvyksta, yra nedidelis vidinis drebulys. Paskui pajuntate didėjantį spaudimą. Jūsų rankos ir kojos pradeda virpėti. Jūsų delnai tampa drėgni ir jūs nebegalite jausti savęs. Jūsų vidinė ramybė išplaukia pro langą.
Klaustrofobija yra nerimo sutrikimas arba veikiau nerimo simptomas. Žinote, kad sergate klaustrofobija, jei jaučiate didžiulę uždarų vietų baimę. Nerimas ir klaustrofobija kartu su panikos sutrikimu, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu ir potrauminio streso sutrikimu apibendrintai vadinami nerimo sutrikimais.
Klaustrofobijos ir nerimo priežastys
Tikslios nerimo sutrikimų, tokių kaip klaustrofobija ir nerimas, priežastys nežinomos. Tyrimai rodo, kad jūsų baimes ir nerimo jausmą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai.
Mokslu pagrįstos klaustrofobijos ir nerimo priežastys
Hipokampo ir migdolinės galvos smegenų dalies disfunkcija gali sukelti klaustrofobiją ir nerimą. Hipokampas yra smegenų sritis, kurioje saugomi baimę keliančių įvykių prisiminimai. Ji gali būti mažesnė žmonėms, patyrusiems prievartą prieš vaikus.
Klaustrofobija gali būti amygdalos – smegenų dalies, kontroliuojančios baimės emociją – disfunkcija. Tokie išgyvenimai, kaip įstrigimas ankštoje erdvėje, vaikystėje patirta bausmė užrakinant mažoje erdvėje ir palikimas ankštoje erdvėje ilgam laikui, gali sukelti klaustrofobiją.
Klaustrofobija ir nerimas gali pasireikšti kartu su kitomis svarbiomis psichikos sveikatos problemomis, pavyzdžiui, depresija ir piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis.
Čia pateikiamas kitų pažeidžiamų klaustrofobijos ir nerimo išsivystymo veiksnių sąrašas.
Slopinamas, drovus ir uždaras elgesys vaikystėje.
Itin didelis drovumas ir socialinės sąveikos stoka.
Susirūpinimas dėl viešo gėdinimo.
Asmeninės problemos, pavyzdžiui, skyrybos, mirtis šeimoje ir lėtinės ligos.
Stresą keliantys gyvenimo įvykiai vaikystėje ir suaugus.
Psichikos nestabilumas šeimoje.
Klaustrofobijos ir nerimo kontrolės ir gydymo būdai
Kaip galite kontroliuoti nerimo ir klaustrofobijos jausmus? Kaip sustabdyti, kad jis neįsitvirtintų ir netaptų rimtu psichikos sveikatos sutrikimu? Štai kaip!
Kognityvinė elgesio terapija
Kognityvinė elgesio terapija gali padėti kitaip mąstyti, elgtis ir reaguoti į tam tikras situacijas. Ji daugiausia dėmesio skiria neigiamų minčių, sukeliančių klaustrofobiją ir nerimą, nustatymui, o vėliau – neutralizavimui. Ji taip pat padeda jums susidurti su savo baimėmis ir skatina užsiimti veikla, kurios iki šiol vengėte.
Paramos grupės
Kai klaustrofobija ir nerimas tampa nepakeliami, tai paveikia jūsų asmeninį gyvenimą. Tuomet jums reikia tam tikros paramos iš žmonių, susiduriančių su panašiomis problemomis. Paramos grupių nariai dažnai dalijasi savo asmenine patirtimi ir pataria, kaip kovoti su savo baimėmis. Gali būti labai naudinga, kai pradedate bendrauti su kitais žmonėmis, esančiais tokioje pačioje situacijoje.
Paramos grupės padeda pasijusti mažiau izoliuotam, nes bendraujate ir užmezgate ryšius su kitais, susiduriančiais su panašiais iššūkiais. Ši terapija neturėtų būti alternatyva medicininei priežiūrai.
Meditacija
Meditacija yra senovinė praktika, kuri padeda atsipalaiduoti ir skatina gerą savijautą. Yra žinoma, kad ji mažina kraujospūdį, nerimą, nemigą, baimę ir depresiją.
Pradėkite nuo dėmesio sutelkimo į ką nors teigiamo ir pašalinkite neigiamų minčių srautą. Meditacija padės jums pagerinti fizinę ir emocinę savijautą.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Jei netreniruosite savęs kovoti su negatyvumu, baime ir nerimu, žinoma, niekada nesijausite geriau. Raskite strategijas ir išsiugdykite įpročius, kurie padės jums geriau susidoroti su iššūkiais.
Jei manote, kad alkoholis, cigaretės ar kiti narkotikai suteikia laikiną palengvėjimą, klystate! Dėl jų jūsų nerimas ir klaustrofobija gali dar labiau sustiprėti. Venkite šių ydų, kad taptumėte geresniu savimi.
Patekę į situacijas, kuriose galite jausti nerimą ar klaustrofobiją, atsipalaiduokite fiziškai. Susidūrę su tokiais dirgikliais, baimę ir nerimą pakeiskite atsipalaidavimo reakcija.
Pabandykite sulėtinti tempą ir kvėpuoti pilvu. Kelias minutes prieš žengdami į situaciją, kuri jums kelia klaustrofobiją ar nerimą, sulėtinkite kvėpavimą. Galite net minutei sustoti. Giliai įkvėpkite pro nosį ir sutelkite dėmesį į įeinantį ir išeinantį orą. Tai gali padėti jums atsipalaiduoti.
Nors pirmiau pateikti patarimai gali labai padėti kenčiantiems nuo klaustrofobijos ir nerimo, svarbu, kad toliau suprastumėte savo nerimą ir išmoktumėte geriau susidoroti su savo emocijomis. Nesislėpkite nuo pasaulio ir neišnykite. Skirkite šiek tiek laiko ir nuveikite ką nors produktyvaus, kad pagerintumėte savo nuotaiką.