Klausimai, kuriuos psichiatrai užduoda diagnozuodami bipolinį sutrikimą

Tokios psichikos ligos kaip depresija ir nerimas yra gerai žinomos ir suprantamos, tačiau kitos ligos, pavyzdžiui, šizofrenija ir obsesinis kompulsinis sutrikimas, nesulaukia tokio dėmesio ir yra labai nesuprantamos. Vienas iš tokių sutrikimų yra bipolinis sutrikimas, kuris gali būti gana varginantis ir pasižymintis daugybe simptomų, turinčių įtakos visiems gyvenimo aspektams.

Bipolinį sutrikimą sudaro depresijos epizodai, kurie gali būti sunkūs, ir maniakiniai epizodai, kai žmogus gali elgtis neprognozuojamai, rizikingai ir net būti euforiškas. Šie maniakiniai arba hipomaniniai epizodai gali trukti nuo poros savaičių iki poros mėnesių, o po jų vėl seka depresijos epizodai.

Taip jau atsitiko, kad daugeliui žmonių, sergančių bipoliniu sutrikimu, nustatoma klaidinga diagnozė, nes jie kreipiasi į gydytoją, kai jiems pasireiškia depresijos epizodas, ir jiems diagnozuojama depresija, o ne bipolinis sutrikimas. Tačiau pasitelkus tinkamą gydytoją, jį galima diagnozuoti teisingai, pasitelkus šiuos klausimus.

Pakili nuotaika nepertraukiamai kelias dienas

Yra skirtumas tarp to, kai žmogus po depresijos epizodo jaučiasi geriau nei įprastai, ir kažko daug daugiau. Sergantieji bipoliniu sutrikimu kartais net jaučia euforijos būseną, kuri yra dažnas reiškinys maniakinio epizodo metu. Gali būti užduodami tokie klausimai kaip „Ar pastarosiomis dienomis jautėtės pernelyg gerai?” arba „Ar pastarosiomis dienomis jautėtės taip, tarsi jūsų nuotaika būtų pakilusi be jokios priežasties?”.

Pacientai taip pat gali greitai pereiti nuo pasitikėjimo savimi ir energijos iki susijaudinimo ir reakcijos. Gydytojai turi išsiaiškinti, ar gera diena po depresijos epizodo buvo dėl situacinių aplinkybių, pavyzdžiui, susiradus naują darbą, ar dėl maniakinio epizodo, ir šis klausimas gali juos į tai atvesti.

Mažiau miego, bet ir mažiau nuovargio

„Nors miegojote mažiau, ar pastebėjote, kad iš tikrųjų nesijaučiate išsekęs?” Miego režimo pokyčiai yra pagrindinis veiksnys, prisidedantis prie manijos, ir žmogus gali miegoti tik kelias valandas, bet jaustis energingas ir žvalus. Šie pokyčiai gali būti pirmasis ženklas, kad gali prasidėti manijos epizodas. Taigi tampa svarbu suprasti, kaip žmogus miega, nes pokyčiai galiausiai prisideda prie didelių nuotaikos pokyčių po depresijos epizodo.

Daugybė idėjų arba pagreitėjęs smegenų darbas

Gali padėti tokie klausimai kaip „Ar geros nuotaikos laikotarpiu jautėtės taip, tarsi turėjote daug idėjų ir jūsų smegenys buvo pagreitėjusios?”. Bipoliniu sutrikimu sergantiems pacientams sunku susivokti, kiek daug minčių sukasi jų galvoje, ir jie gali visiškai nesuvokti, kiek daug jų galvoje vyksta maniakinio epizodo metu.

Hipomanijos epizodo metu mintys gali atrodyti ryškios ir aiškios, o ne greitos, tačiau vis tiek rodo, kad yra bipolinis sutrikimas. Bet kuriuo atveju gydytojas turėtų suprasti, kad pasikeitė pacientų minčių apdorojimo ar mąstymo būdas ir kaip tai veikia jų smegenis.

Daugiau kalbėjimo

Bipoliniu sutrikimu sergantys žmonės kalba labai greitai ir yra linkę dažnai šokinėti nuo vienos minties prie kitos. Tokie klausimai, kaip „Ar sunku sekti, ką jie nori pasakyti?” arba „Ar jie kalba kaip mylia per minutę?”, užduodami ligonio slaugytojams, kad jie geriau suprastų jo elgesį. Kitas svarbus bipolinio sutrikimo bruožas yra įžvalgumo stoka, t. y. pacientas neturi supratimo apie tokį elgesio pokytį ir tęs jį taip, tarsi tai būtų normalu.

Daugiau rizikos prisiėmimas

Maniakinio epizodo metu žmogus tampa impulsyvesnis, todėl yra labiau linkęs rizikuoti. Gydytojas turi suprasti, ar asmuo tiesiog vaidina, ar šis elgesys smarkiai skiriasi nuo jo įprasto elgesio. Tokie klausimai kaip „Ar darėte dalykų, kuriuos laikytumėte rizikingais” užduodami ir pacientui, ir slaugytojams. Manijos epizodai yra daug rizikingesni nei hipomanijos, pacientai vairuoja, neapgalvotai išlaidauja ir net dalyvauja pavojinguose seksualiniuose santykiuose. Tačiau prie rizikingo elgesio priskiriamas ir perdėtas elgesys, kurio negalima kontroliuoti, pavyzdžiui, pernelyg dažnas apsipirkinėjimas.

Teigiamos savijautos apie save padidėjimas

Maniakinis arba hipomaninis epizodas būna su pakilia nuotaika, kuri gali pakelti žmogaus pasitikėjimą savimi, savigarbą ir optimizmą gerokai aukščiau normos. Pavyzdžiui, pacientas gali pasakyti klinicistui, kad jaučiasi gerai dirbantis savo darbą, o kadangi jaučiasi taip gerai, nori dabar išeiti iš darbo ir pradėti tą verslo įmonę, kurią jau daug metų planuoja be konkretaus plano. Galima užduoti tokius klausimus kaip „Ar pastaruoju metu jautėtės protingesnis, sėkmingesnis ar patrauklesnis?”.

Šeimos istorija

Bandant diagnozuoti bipolinį sutrikimą, labai naudinga gali būti šeimos istorija. Rizika susirgti bipoliniu sutrikimu labai padidėja tiems, kurie turi artimų šeimos narių, sergančių šia liga, pavyzdžiui, tėvų ar brolių ir seserų. Be to, užduoti šiuos klausimus tiek pacientui, tiek šeimos nariui gali pasiteisinti, nes dažnai pacientas ne iki galo supranta, kas vyksta, ir ne visada gali atsakyti į klausimus išsamiai ir teisingai.