Keratokonusas: diagnozė, priežastys, simptomai ir gydymas

Liūdna, kad dauguma palaiminimų laikomi savaime suprantamu dalyku.

Pavyzdžiui, mūsų akys. Beveik 80 proc. visų mūsų įspūdžių susidaro per regėjimą. Jos palengvina išorinių dirgiklių įsisavinimą, kuriuos galima sudėlioti mūsų smegenyse, taip padėdamos mums su kiekviena diena išmokti naujų dalykų. O jei vieną dieną netektume visų kitų pojūčių, pavyzdžiui, lytėjimo ar skonio, būtent regėjimas geriausiai apsaugotų mus nuo pavojaus.

Deja, bet dauguma iš mūsų kada nors gyvenime patirs tam tikrą regėjimo praradimą – ar tai būtų jaunystėje, ar senatvėje. Nuo kataraktos ir su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos iki naktinio aklumo ir glaukomos – regėjimo praradimas pasireiškia daugybe įvairių akių ligų.

Gerai informuoti apie akių sveikatą ir ligas yra pirmas žingsnis siekiant apsisaugoti nuo regėjimo praradimo, kad galėtume apsaugoti savo regėjimą. Viena iš labiausiai alinančių šių ligų yra keratokonusas.

Kas yra keratokonusas?

Keratokonusas, dažnai sutrumpintai vadinamas KC, yra ragenos išgaubimas, kurį sukelia joje esančių kolageno skaidulų susilpnėjimas. Kaip dėl nekokybiškų plieno sijų, naudojamų statyboje, gali atsirasti konstrukcijų defektų, taip ir dėl silpnų kolageno skaidulų gali sutrikti akies struktūra. Jos sukelia kupolo formos ragenos plonėjimą ir tempimą netoli jos centro, todėl ji pernelyg išsipučia, kol tampa kūgio formos.

Kaip keratokonusas veikia regėjimą?

Keratokonusas yra neuždegiminio pobūdžio ir nesukelia aklumo, tačiau dėl pakitusios formos ir ragenos plonėjimo ragena gali prarasti skaidrumą. Taigi liga gali pabloginti sergančios akies gebėjimą fokusuoti taip gerai, kaip reikėtų. Jei greitai negydoma, ji netgi gali sukelti ragenos randus, kurie tik pablogins regėjimą.

Keratokonusas progresuoja ir paprastai pažeidžia abi akis. Tačiau labai dažnai progresavimo laipsnis kiekvienoje akyje būna nevienodas, todėl gana įprasta, kad viena akis yra labiau pažengusi nei kita.

Keratokonuso diagnozė

Keratokonusas pasireiškia vienam iš tūkstančio žmonių. Ši liga dažniausiai diagnozuojama paaugliams ir jauniems žmonėms, o daugiausia transplantacijos operacijų atliekama 20-45 metų amžiaus pacientams.

Kas sukelia keratokonusą?

Mokslininkai vis dar nėra labai tikri, kas iš tikrųjų sukelia keratokonusą. Vis dėlto jie mano, kad genetiniai veiksniai gali vaidinti didžiulį vaidmenį. Liga taip pat siejama su Dauno sindromu, jungiamojo audinio sutrikimais ir alerginėmis ligomis, tokiomis kaip egzema ir astma. Kai kurie gydytojai taip pat nustatė, kad prie keratokonuso atsiradimo gali prisidėti ir per didelis akių trynimas arba netinkamai pritaikytų kontaktinių lęšių naudojimas.

Keratokonuso simptomai

Pakitusi ragenos forma: Dažniausiai pasitaikantis keratokonuso simptomas yra išgaubta ragena – skaidrus paviršius prieš akies obuolį. Nors pradiniais etapais tai nėra labai akivaizdu, tačiau ligai progresuojant ragena gali atrodyti taip, tarsi beveik stumtųsi į priekį nuo akiduobės.

Regėjimo kokybės pablogėjimas: Kai ragena pradeda smarkiai keisti savo formą, ji nebegali atlikti savo funkcijos – laužti į akį patenkančią šviesą į lęšiuką. Dėl to lęšiukas nesugeba tinkamai sufokusuoti gaunamos informacijos į tinklainę, todėl labai pablogėja regėjimo kokybė. Jautrumas šviesai, neryškumas ir visko matymas miglotais vaiduokliškais vaizdais yra įprasti ankstyvieji simptomai, kurie paprastai pasireiškia paciento jaunystėje.

Keratokonuso gydymas

Yra daug įvairių keratokonuso gydymo galimybių. Pirmiausia rekomenduojama atlikti išsamią apžiūrą pas jus dominantį oftalmologą, nes tai padės nustatyti, koks gydymas geriausiai tinka jūsų sergančioms akims.

Akiniai: Akiniai gali padėti sėkmingai ištaisyti keratokonuso metu pasireiškiančią trumparegystę ir astigmatizmą. Tačiau tai įmanoma tik ankstyvosiose akių ligos stadijose.

Kontaktiniai lęšiai: Gydytojas dažnai skiria kontaktinius lęšius, kurie padeda koreguoti netaisyklingos formos rageną ir priverčia ją išlikti kupolo formos. Vėlgi, tai daroma tik ankstyvosiose ligos stadijose. Maždaug 5-10 % keratokonusu sergančių pacientų pasiekia tokią stadiją, kai kontaktiniai lęšiai tampa nebeveiksmingi ir rekomenduojama atlikti ragenos transplantaciją.

Ragenos transplantacija: Jei liga progresuoja toliau, keratokonusu sergantiems pacientams gali prireikti invazinės ragenos transplantacijos. Tačiau minimaliai invazinis gydymas gali veiksmingai išgydyti keratokonusą, jei jis diagnozuojamas anksti. Taip galima visiškai išvengti visiškos ragenos transplantacijos.

Ragenos kolageno susiejimo gydymas: Tai vienas iš medicininių gydymo būdų, taikomų sunkiems keratokonuso atvejams. Ragenos kolageno susiejimo tikslas – suteikti deformuotai ragenai stabilesnę struktūrą, sustiprinant joje esančias silpnas kolageno skaidulas. Taip padedama sustabdyti ligos progresavimą ateityje.

Pastaba: svarbu atkreipti dėmesį, kad nors kontaktiniai lęšiai neabejotinai užtikrina gerą regėjimą akių ligos laikotarpiu, kurį kitu atveju būtų sunku pasiekti, jie nesulėtins kūginės ragenos formavimosi greičio ir nesulėtins keratokonuso progresavimo greičio. Dėvimi lęšiai tik laikinai išlygina netaisyklingos formos ragenos epitelį (arba odą), taip sukurdami iliuziją, kad sustabdo keratokonuso progresavimą. Jei ligai leidžiama progresuoti, kontaktiniai lęšiai turi būti nuolat atnaujinami, kad neatsiliktų nuo blogėjančios akies būklės, o siekiant užkirsti kelią ligai toliau bloginti regėjimą, gali būti rekomenduojama operacija.