Kas yra pusiausvyros sutrikimas? Simptomai, priežastys ir tipai

Galvos svaigimas būdingas ne tik Viktorijos laikų romanų herojėms ar tiems, kurie griebiasi butelio, kad nuskandintų savo liūdesį. Įsivaizduokite, kad atsisėdate ir pasaulis aplink jus staiga sukasi; arba einate ir staiga pajuntate, kad apsiverčiate, o galūnės svyra, kad išlaikytumėte pusiausvyrą. Žmonėms, sergantiems pusiausvyros sutrikimu, tai yra nuolatinė realybė.

Kaip išlaikome pusiausvyrą?

Visame kūne esantys slėgio jutikliai siunčia signalą jūsų kūnui apie tai, kaip jis stovi pasaulio atžvilgiu. Tai vadinama propriocepcija. Šie signalai apdorojami vidinėje ausyje, kur veikia tūkstančiai jutiminių plaukuotųjų ląstelių ir mažyčių į plaukus panašių ataugų, vadinamų plaukų pluoštais, grupelės. Plaukų pluošteliai suaktyvėja nuo garsų ir atveria kanalus elektriniams signalams, kurie siunčia informaciją į smegenis. Smegenys, naudodamos šią informaciją kartu su akimis, kaulais ir sąnariais, padeda išlaikyti pusiausvyrą.

Kas yra pusiausvyros sutrikimas?

Pasikartojantys arba nuolatiniai galvos svaigimo priepuoliai, dėl kurių prarandate pusiausvyrą, vadinami pusiausvyros sutrikimu. Pusiausvyros sutrikimas gali pasireikšti įvairiais būdais: nesvarbu, ar tai būtų galvos svaigimas, ar trumpalaikis alpulys, ar aplinkinis pasaulis vis dažniau suktųsi. Šie sutrikimai gali ateiti ir praeiti arba tęstis ilgą laiką. Ši būklė gali turėti įtakos kasdienei veiklai, o kai ji intensyvi, gali turėti emocinį ir psichologinį poveikį.

Pusiausvyros sutrikimo simptomai

Jei turite pusiausvyros sutrikimų, galite:

Bandydami vaikščioti, galite svyruoti.
Svyruoti arba kristi, kai bandote atsistoti.
Nuolat arba nuolat jausti galvos svaigimą.
Jaustis taip, tarsi plūduriuotumėte.
jaustis sutrikęs arba pasimetęs.
Jaučiate galvos svaigimą, intensyvų sukimo pojūtį.
Jaučiatės apsvaigę.
Jaučiate neryškų matymą.
Jaučiate pykinimą.
Jausti nerimą, baimę ar paniką.

Jei šie požymiai trunka ilgai arba kartojasi trumpais intervalais, jie gali sukelti nuovargį, depresiją ir socialinį nerimą.

Kas sukelia pusiausvyros sutrikimus?

Dažniausios medicininės būklės, sukeliančios pusiausvyros sutrikimus, yra susijusios su vidine ausimi. Kitos priežastys yra ausų infekcijos, žemas arba aukštas kraujospūdis, galvos trauma arba bet kokios kitos smegenis veikiančios problemos.

Kai kuriais atvejais pusiausvyros sutrikimai prasideda staiga ir neturi akivaizdžios priežasties. Tai gali lemti ir tam tikri vaistai, kurie yra toksiški ausiai. Taip pat gali pasireikšti tokios ligos kaip akių raumenų pusiausvyros sutrikimas ar artritas – iš esmės sutrikimai, turintys įtakos regos ar skeleto sistemai.

Pusiausvyros sutrikimų rizika didėja su amžiumi. Taip yra dėl to, kad su amžiumi mažėja mūsų multisensorinė motorinė kontrolė, o tai lemia galvos svaigimą ar laikysenos sutrikimus.

Pusiausvyros sutrikimų tipai

Jūsų pusiausvyros sutrikimą gali lemti viena iš šių būklių.

Pozicinis svaigulys arba gerybinis paroksizminis pozicinis svaigulys (BPPV)

Šios būklės metu trumpą, bet intensyvų galvos svaigimo epizodą sukelia galvos padėties pasikeitimas. Taip gali atsitikti dėl traumos arba tiesiog dėl amžiaus. Vidinėje ausyje pasislinkusios otokonijos – maži kalcio karbonato kristalai – stimuliuoja nervines ląsteles, kurios siunčia signalus į smegenis ir sukelia galvos svaigimą. Jei sergate gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu, galvos pakreipimas, žiūrėjimas per petį, apsivertimas lovoje ar tiesiog pasilenkimas gali sukelti intensyvų galvos svaigimo priepuolį.

Labirintitas

Tai vidinės ausies infekcija. Ausies gilumoje yra subtili struktūra, vadinama labirintu. Šios struktūros infekcija sukelia uždegimą ir vadinama labirintu. Infekcija paveikia pusiausvyrą ir klausą. Ji dažnai siejama su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, pavyzdžiui, gripu.

Ménière’o liga

Ménière’o liga yra susijusi su skysčio kiekio pokyčiais kai kuriose labirinto dalyse. Jei sergate Ménière’o liga, jums pasireiškia galvos svaigimas, klausos praradimas ir ūžimas ausyse.

Vestibulinis neuronitas

Šios būklės metu dėl virusinės infekcijos kyla vestibulinio nervo uždegimas. Jei sergate šia liga, jums pasireikš galvos svaigimas.

Perilimfos fistulė

Tai būklė, kai vidinės ausies skystis patenka į vidurinę ausį. Jei taip atsitiko, jausitės nestabiliai, o bet kokia veikla padidins nestabilumą. Gali net pykinti ir svaigti galva. Šią būklę gali sukelti galvos trauma, ausies operacija, infekcija arba fiziniai krūviai, pavyzdžiui, nardymas su akvalangu, kai smarkiai pasikeičia oro slėgis.

Mal de Debarquement (MdDS)

Tai nuolatinio svyravimo ar svyravimo pojūtis. Tai paprastai pasireiškia po ilgų kelionių jūra. Simptomai paprastai išnyksta per kelias valandas arba šiek tiek pailsėjus pasibaigus kelionei.

Pusiausvyros sutrikimų gydymas

Jei turite pusiausvyros sutrikimų, bus ištirtos galimos šį sutrikimą sukeliančios sveikatos būklės. Taip pat bus įvertinti bet kokie jūsų vartojami vaistai kaip galima priežastis.

Pavyzdžiui, jei jums diagnozuotas gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas, bus rekomenduojami keli paprasti judesiai, padedantys išstumti otokonijas iš pusiaukraštinio kanalo. Šie judesiai vadinami Epley manevru. Šiuos manevrus turėtų atlikti tik apmokyti medicinos specialistai, kad būtų galima atmesti kaklo ar nugaros traumą.

Panašiai, jei kovojate su Ménière’o liga, gydytojas gali rekomenduoti tam tikrus gyvenimo būdo ir mitybos pokyčius. Jums reikės:

Apriboti suvartojamos druskos kiekį.
Sumažinti rūkymą.
Riboti alkoholio vartojimą.
Sumažinti kofeino vartojimą.

Bus paskirti vaistai ligos simptomams kontroliuoti, o sunkiais atvejais gali būti rekomenduojama operacija. Vestibulinės terapijos specialistas gali sudaryti individualų gydymo planą, kuris padės jums susidoroti su galvos svaigimu. Taip pat galite būti mokomi vestibulinės reabilitacijos pratimų.

Atsargumo priemonės, kurių reikia imtis, jei turite pusiausvyros sutrikimų

Atlikite pakeitimus namuose, kad sumažintumėte riziką susižaloti dėl kritimo, pavyzdžiui, pridėkite turėklų. Perjunkite žemakulnius batus arba vaikščiojimo batelius ir, jei reikia, pradėkite naudotis lazdele arba vaikštyne. Pasitarkite su gydytoju, ar jums saugu vairuoti.

Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai į juos

Kas sukelia pusiausvyros sutrikimus?

Pusiausvyros sutrikimai, dar vadinami vestibuliniais sutrikimais, atsiranda dėl vidinės ausies, smegenų ar kitų jutimo sistemų, susijusių su pusiausvyros palaikymu, sutrikimų. Vidinėje ausyje yra vestibulinė sistema, kurioje yra specializuoti jutimo organai, nustatantys galvos judesius ir gravitaciją. Šios sistemos problemos, pavyzdžiui, infekcijos, uždegimai ar gerybiniai navikai, gali sutrikdyti informacijos srautą į smegenis ir sukelti galvos svaigimą, vertigo ar pusiausvyros sutrikimą. Be to, tam tikros neurologinės ligos, pavyzdžiui, insultas ar išsėtinė sklerozė, gali pažeisti smegenų takus, atsakingus už vestibiuliarinių signalų apdorojimą, todėl gali atsirasti pusiausvyros sutrikimų.

Be to, pusiausvyros sutrikimus gali lemti įvairūs kiti veiksniai. Pavyzdžiui, vaistai, ypač tie, kurie veikia nervų sistemą, gali turėti šalutinį poveikį, trikdantį pusiausvyrą. Tam tikros medicininės būklės, pavyzdžiui, diabetas ar aukštas kraujospūdis, gali paveikti kraujotaką į vidinę ausį ir sutrikdyti jos funkciją. Galiausiai dėl su amžiumi susijusių vidinės ausies ir smegenų pokyčių gali atsirasti daugiau pusiausvyros sutrikimų. Norint tinkamai diagnozuoti ir gydyti, labai svarbu nustatyti pagrindinę priežastį.

Kokie yra pusiausvyros sutrikimo simptomai?

Pusiausvyros sutrikimai pasireiškia įvairiais būdais, o dažniausi simptomai yra galvos svaigimas ir vertigo. Galvos svaigimas – tai bendras galvos svaigimo ar nepastovumo jausmas, o svaigulys – intensyvesnis sukimo ar judėjimo pojūtis, dažnai lydimas pykinimo ir vėmimo. Kiti simptomai: pusiausvyros praradimas, svyravimas stovint vietoje, sunkumai einant ar išlaikant stabilią eiseną, neryškus matymas, skambėjimas ausyse (spengimas ausyse) ir galvos skausmas. Šie simptomai gali būti nuo lengvų ir atsitiktinių iki sunkių ir alinančių, darančių didelę įtaką kasdieniam gyvenimui.

Konkretūs simptomai ir jų sunkumas gali skirtis priklausomai nuo pagrindinės pusiausvyros sutrikimo priežasties. Pavyzdžiui, vidinės ausies infekcija gali sukelti staiga prasidėjusį stiprų galvos svaigimą, o neurologinė būklė, pavyzdžiui, insultas, gali sukelti progresuojančius pusiausvyros sutrikimus. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei jaučiate bet kokius nerimą keliančius pusiausvyros simptomus, nes ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti suvaldyti būklę ir išvengti komplikacijų.

Ką reiškia staigus pusiausvyros praradimas?

Staigus pusiausvyros praradimas, dažnai apibūdinamas kaip nestabilumo, galvos svaigimo ar apsvaigimo jausmas, gali reikšti rimtą sudėtingos organizmo sistemos, atsakingos už pusiausvyros palaikymą, problemą. Ši sistema remiasi įvairių jutimo organų, įskaitant vidinę ausį, akis ir raumenis, informacija apie galvos judesius, gravitaciją ir kūno padėtį, kurią smegenys gauna iš įvairių jutimo organų, įskaitant vidinę ausį, akis ir raumenis. Staiga sutrikus šiam sudėtingam tinklui, gali atsirasti dezorientacija ir nestabilumas, todėl sunku vaikščioti ar stovėti nesvyruojant ar nenukrentant.

Staigus pusiausvyros praradimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant gerybinėmis ligomis, pavyzdžiui, vidinės ausies infekcijomis ar šalutiniu vaistų poveikiu, ir baigiant rimtesnėmis neurologinėmis ligomis, pavyzdžiui, insultu ar smegenų augliu. Norint veiksmingai gydyti, labai svarbu nustatyti pagrindinę priežastį, nes tinkami veiksmai priklauso nuo pagrindinės problemos. Todėl labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei staiga ir stipriai praradote pusiausvyrą, nes greita diagnozė ir gydymas gali pagerinti pasveikimo galimybes ir užkirsti kelią tolesnėms komplikacijoms.

Ką reiškia vidinės ausies pusiausvyros sutrikimas?

Vidinės ausies pusiausvyros sutrikimas atsiranda dėl problemų sudėtingoje vidinės ausies vestibiuliarinėje sistemoje. Ši sistema, sudaryta iš specializuotų jutimo organų, atlieka svarbų vaidmenį išlaikant pusiausvyrą ir orientaciją erdvėje. Ji aptinka galvos judesius ir gravitaciją ir siunčia šią informaciją į smegenis apdoroti. Sutrikus šios subtilios sistemos veiklai, smegenys gauna iškreiptą arba neišsamią informaciją, todėl atsiranda įvairūs simptomai, pavyzdžiui, galvos svaigimas, vertigo ir nepastovumo jausmas.

Šie sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant infekcijas, uždegimus, gerybinius auglius ar net su amžiumi susijusius pokyčius. Vidinės ausies pusiausvyros sutrikimai gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms – nuo lengvų, retkarčiais pasireiškiančių simptomų iki sunkių, alinančių išgyvenimų. Suprasti šios subtilios sistemos subtilybes yra labai svarbu diagnozuojant ir veiksmingai gydant šias ligas, taip pagerinant sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Ką reiškia pusiausvyros praradimas vaikštant?

Pusiausvyros praradimas vaikštant reiškia organizmo gebėjimo išlaikyti pusiausvyrą ir stabilumą judant sutrikimą. Tai gali pasireikšti svyravimu, klupinėjimu ar net kritimu, todėl vaikščioti tampa sunku ir potencialiai pavojinga. Pusiausvyros praradimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant vidinės ausies vestibulinės sistemos, kuri teikia informaciją apie galvos judesius ir orientaciją, problemas, smegenų jutiminės informacijos apdorojimo sutrikimus arba net kojų ir pėdų raumenų bei kaulų sistemos sutrikimus.

Pusiausvyros praradimo sunkumas gali būti labai įvairus – nuo lengvo, retkarčiais pasireiškiančio svyravimo iki nuolatinio nestabilumo jausmo, dėl kurio vaikščioti beveik neįmanoma. Šį simptomą reikėtų vertinti rimtai, nes jis gali signalizuoti apie sveikatos būklę, reikalaujančią medicininės pagalbos. Konsultacija su gydytoju yra labai svarbi siekiant nustatyti pusiausvyros praradimo priežastį ir parinkti tinkamą gydymo būdą, kuris gali apimti medikamentinį gydymą, fizinę terapiją arba pagrindinės ligos gydymą.

Ką reiškia pusiausvyros praradimas vyresniame amžiuje?

Pusiausvyros praradimas vyresniame amžiuje yra dažna problema, kuri gali turėti didelės įtakos asmens savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Tai gali pasireikšti galvos svaigimu, svaigimu, nestabilumo jausmu ar net kritimu. Šį reiškinį dažnai lemia su amžiumi susiję organizmo jutimo sistemų, pavyzdžiui, vidinės ausies, akių ir raumenų, atsakingų už pusiausvyros palaikymą, pokyčiai. Vidinė ausis, kurioje yra vestibulinė sistema, atsakinga už galvos judesių ir gravitacijos suvokimą, laikui bėgant gali prarasti jautrumą, todėl tampa sunku suprasti orientaciją erdvėje. Prie pusiausvyros pablogėjimo taip pat gali prisidėti regėjimo pokyčiai ir raumenų silpnumas, kurie būdingi vyresnio amžiaus žmonėms.

Nors tam tikro laipsnio pusiausvyros praradimas laikomas normaliu senstant, svarbu atpažinti, kada jis tampa problemiškas. Staiga prasidėję dideli pusiausvyros sutrikimai gali reikšti rimtesnę ligą, pavyzdžiui, insultą, Parkinsono ligą ar net vidinės ausies infekciją. Pastebėjus didelių pusiausvyros sutrikimų, būtina kreiptis į gydytoją, nes jis gali atlikti išsamų įvertinimą, kad nustatytų priežastį ir rekomenduotų tinkamus gydymo būdus.