Kas yra dehidratacija: Simptomai, rizika ir prevencija

Vanduo yra gyvybės esmė. Nuo neatmenamų laikų visų į sausumą persikėlusių rūšių išlikimo raktas – išlikti hidratuotoms. Vanduo sudaro 75 % žmogaus kūno, kuriame jis perneša, tirpdo ir papildo maistingąsias medžiagas bei organines medžiagas, o atliekas pašalina. Be to, jis reguliuoja skysčių, ląstelių, audinių, kraujo, limfos ir liaukų išskyrų veiklą.

Vidutinio žmogaus organizme yra 42 litrai vandens! Net ir nedidelis vandens netekimas gali sukelti dehidrataciją.

Dehidratacija nėra paprasta sveikatos problema. Jūsų organizmas dėl įvairių priežasčių bet kuriuo metu gali netekti skysčių. Dėl to jums gyvybiškai svarbu visada išlikti hidratuotam.

Kas yra dehidratacija?

Vanduo sudaro mažiausiai du trečdalius jūsų kūno ir atlieka svarbų vaidmenį normaliose organizmo funkcijose, įskaitant kenksmingų toksinų šalinimą ir tinkamą virškinimą. Kai jūsų organizmas sunaudoja vandens kiekį, prarastus skysčius reikia tinkamai pakeisti, kad būtų išvengta galimo druskų ir cukraus disbalanso jūsų organizme.

Dehidratacija pasireiškia tada, kai sunaudojate arba netenkate daugiau vandens, nei jo gaunate. Todėl jūsų organizmas sunkiai atlieka įprastas funkcijas. Vandens kasdien galime netekti su iškvepiamu oru arba kitomis kūno išskyromis, pavyzdžiui, prakaitu, šlapimu ir išmatomis. Jūsų organizmas taip pat gali netekti nedidelio kiekio druskų. Prarandant daugiau vandens ir jo nepakeičiant, didėja rizika būti dehidratuotam. Negydoma sunki dehidratacija gali baigtis net mirtimi.

Kam gresia dehidratacija?

Nepriklausomai nuo amžiaus, galite dehidratuoti, jei negavote pakankamai vandens – ypač kai karšta arba užsiimate intensyvia fizine veikla. Alpinistai ir keliautojai yra labiau linkę greitai netekti vandens, nes aukštikalnėse vyksta intensyvesnė dujų apykaita. Sportininkai taip pat yra linkę į dehidratacijos padarinius.

Kai kalbama apie vaikus ar kūdikius, reikia ypatingo atsargumo, nes jų organizmas yra jautresnis vandens netekimui. Todėl jų vandens poreikis yra didesnis nei suaugusiųjų. Su amžiumi galite prarasti troškulio pojūtį, todėl padidėja rizika dehidratuotis. Nustatyta, kad net demencija sergantiems žmonėms dehidratacijos rizika padidėja šešis kartus.

Žmonės, sergantys inkstų ligomis, diabetu ar antinksčių liaukų veiklos sutrikimais, taip pat yra linkę į dehidrataciją. Jei esate apsvaigę nuo alkoholio, jūsų organizmas linkęs netekti daugiau vandens nei įprastai, nes dažniau šlapinatės, o tai galiausiai lemia dehidrataciją.

Dehidratacijos požymiai ir simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Ankstyvieji dehidratacijos požymiai gali būti paraudęs veidas, sausa burna arba sausas liežuvis su tirštomis seilėmis. Kiti lengvos dehidratacijos simptomai:

Ekstremalus troškulys.
Sausa, šilta oda.
Sunkumas šlapintis.
Tamsus, geltonas šlapimas.
Mažai šlapimo arba jo visai nėra.
Galvos svaigimas.
Silpnumas.
Galvos skausmas.
Verksmas su nedaug ašarų arba be ašarų.
Mieguistumas arba irzlumas.
Vidurių užkietėjimas.
Raumenų mėšlungis.

Sunkios dehidratacijos atveju viskas gali būti šiek tiek rimčiau. Jus gali kamuoti didžiulis troškulys arba galite jaustis irzlus ir sutrikęs; gali smarkiai sumažėti kraujospūdis; gali padažnėti širdies ritmas ir padažnėti kvėpavimas; galite net karščiuoti arba prarasti sąmonę.

Lėtinė dehidratacija gali paveikti jūsų kūno organus ir sukelti inkstų akmenligę, kepenų, sąnarių ir raumenų pažeidimus ar net cholesterolio problemas. Nepriklausomai nuo to, ar dehidratacija lengva, ar sunki, turite būti labai atsargūs ir kuo greičiau pakeisti prarastus skysčius.

Dehidratacijos priežastys

Yra daugybė būdų, kaip galite dehidratuoti – nuo vandens netekimo dėl dažno šlapinimosi iki kūno skysčių netekimo prakaituojant. Yra ir kitų pagrindinių dehidratacijos priežasčių, pvz:

Viduriavimas.
Vėmimas.
Karščiavimas.
Virusinis gastroenteritas.
Bakterinės infekcijos.
Apsinuodijimas maistu.
Diabetas Insipidus.
Alkoholizmas.

Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?

Nors yra tam tikrų požymių, rodančių, kad esate dehidratuotas, ilgesnį laiką jaučiant vieną ar daugiau šių simptomų, gali reikšti, kad laikas kreiptis į gydytoją. Būtinai apsilankykite pas gydytoją, jei jaučiate:

Karščiavimas viršija 38 laipsnius Celsijaus.
Viduriavimas, trunkantis ilgiau nei 2 dienas.
Padidėjęs arba nuolatinis vėmimas ilgiau nei parą.
Svorio kritimas.
Sumišimas.
Silpnumas.
Sumažėjęs šlapimo kiekis.

Kada reikia skubios medicinos pagalbos?

Jūsų simptomai gali tapti sunkesni, jei vis dar reguliariai netenkate kūno skysčių, jų nepakeisdami. Tokiu atveju turite nedelsdami kreiptis skubios medicinos pagalbos! Tokiais atvejais pasireiškia šie simptomai:

Karščiavimas daugiau kaip 39 laipsniai pagal Celsijų.
Vangumas.
Galvos skausmas.
Alpimas.
Traukuliai.
Krūtinės ar pilvo skausmas.
Kvėpavimo pasunkėjimas.
Šlapimo nebuvimas per pastarąsias 12 valandų.

Kūdikių dehidratacijos požymiai

Kaip aptarta anksčiau, kūdikiai yra labiau pažeidžiami dehidratacijos. Todėl jiems reikėtų nedelsiant suteikti medicininę pagalbą, jei pastebėjote tokius simptomus:

Įdubusi minkšta vieta (fontanelė) ant galvos.
Mažai ašarų arba jų visai nėra, kai jie verkia.
Burnos džiūvimas.
Mažai šlapių sauskelnių.
Mieguistumas.
Greitas kvėpavimas.

Patarimai, kaip išvengti dehidratacijos

Vanduo atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad jūsų organizmo funkcijos vyktų be jokių šukių. Svarbu, kad savo organizmą papildytumėte pakankamu kiekiu vandens, kad atremtumėte prarastų kūno skysčių poveikį.

Nepamirškite visur su savimi nešiotis vandens – ypač tada, kai užsiimate kokia nors nuolatine fizine veikla arba kai bendras oras yra per karštas, kad jums patiktų. Gera taisyklė – gerti kuo daugiau vandens, kol šlapimas taps šviesiai geltonos spalvos. Tamsus šlapimas gali reikšti tik tai, kad jūsų organizmas kaip įmanydamas stengiasi sulaikyti kūno skysčius.

Taip pat svarbu skirti individualų dėmesį sergantiems žmonėms, nes jie linkę greitai dehidratuoti. Ignoruojama arba negydoma dehidratacija tikrai gali virsti gyvybei pavojinga būkle.