Kas sukelia sarkoidozę ir kokie yra jos simptomai?

Sarkoidozė yra uždegiminė liga, kurios metu įvairiuose kūno organuose susidaro granuliomos (uždegiminių ląstelių sankaupos), kurios sukelia organų uždegimą ir mažus, raudonus patinusių audinių lopinėlius. Sarkoidozę gali sukelti organizmo imuninė sistema, reaguodama į svetimas medžiagas, pavyzdžiui, virusus, bakterijas ar chemines medžiagas.

Nors ši būklė gali paveikti bet kurį kūno organą, tačiau labiau tikėtina, kad ji paveiks vienus organus nei kitus. Paprastai ji prasideda plaučiuose, odoje ir (arba) limfmazgiuose (ypač krūtinės limfmazgiuose). Be to, liga dažnai pažeidžia akis ir kepenis. Nors ir rečiau, sarkoidozė gali paveikti širdį ir smegenis, sukeldama rimtų komplikacijų.

Nors sarkoidoze serga įvairaus amžiaus ir rasės žmonės, ji dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Tačiau dažniausiai ja serga afroamerikiečiai ir Šiaurės Europos kilmės žmonės. Priežastis palyginti nežinoma, tačiau ekspertai mano, kad genai ir imuninė sistema gali turėti didelę reikšmę šiai ligai išsivystyti. Gydymas priklauso nuo simptomų ir konkrečių pažeistų organų.

Kas sukelia sarkoidozę?

Tiksli sarkoidozės priežastis nėra iki galo išaiškinta, o ligą gali lemti daugiau nei vienas veiksnys. Tačiau lytis, rasė ir genetika gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Kai kurie ekspertai teigia, kad sarkoidozė išsivysto, kai imuninė sistema reaguoja į trigerį, pavyzdžiui, virusus, bakterijas, dulkes ar chemines medžiagas. Genetika taip pat gali turėti įtakos sarkoidozei. Mokslininkai teigia, kad sarkoidoze susergama, jei turite tam tikrą geną ar genus, kurie didina ligos riziką, ir jei esate veikiami kenksmingos medžiagos, sukeliančios imuninę sistemą. Net ir žmonės, kurių šeimoje sarkoidoze sirgo anksčiau, gali turėti gerokai didesnę riziką susirgti šia liga.

Normaliomis sąlygomis mūsų imuninė sistema veikia labai įdomiai. Imuninė sistema saugo organizmą nuo svetimų ar kenksmingų medžiagų ir gamina specialias ląsteles, kad apsaugotų organus, kuriems gresia pavojus. Šios ląstelės savo ruožtu gamina chemines medžiagas, kurios įdarbina kitas ląsteles izoliuoti ir sunaikinti kenksmingą medžiagą.

Šis procesas sukelia uždegimą, o sunaikinus kenksmingą medžiagą, ląstelės ir uždegimas nurimsta. Tačiau sarkoidoze sergantiems žmonėms uždegimas išlieka, o imuninės sistemos ląstelės susitelkia ir įvairiuose kūno organuose suformuoja gumbus, vadinamus granulomomis.

Sarkoidozės požymiai ir simptomai

Kai kuriems sarkoidoze sergantiems žmonėms gali nebūti jokių matomų požymių ir simptomų. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos paveiktos kūno dalies. Nors ji gali pasireikšti bet kuriame organe, dažniausiai pažeidžia plaučius. Simptomus galima suskirstyti į šias grupes: bendrieji simptomai, plaučių simptomai, odos simptomai, akių simptomai ir nervų sistemos simptomai.

1. Bendrieji simptomai

Burnos džiūvimas
Nuovargis
Karščiavimas
Svorio netekimas
Kraujavimas iš nosies
Sąnarių skausmas
Pilvo patinimas

2. Plaučių simptomai

Kvėpavimo pasunkėjimas
Sausas kosulys
Švokštimas
Krūtinės skausmas aplink krūtinkaulį

3. Odos simptomai

Bėrimai
Žaizdos
Padidėję randai
Plaukų slinkimas

4. Akių simptomai

Akių skausmas
Akių sausumas
Išskyros iš akių
Akių niežėjimas
Regėjimo praradimas
Akių deginimo pojūtis

5. Nervų sistemos simptomai

Klausos praradimas
Traukuliai
Galvos skausmas

Kokios yra sarkoidozės gydymo galimybės?

Deja, sarkoidozės išgydyti neįmanoma. Ir ne visais sarkoidozės atvejais reikalingas gydymas, nes dauguma simptomų paprastai pagerėja ir be gydymo. Jei uždegimas yra stiprus, gydytojas gali paskirti vaistų, pavyzdžiui, kortikosteroidų arba imunosupresantų, kurie gali padėti sumažinti uždegimą.

Gydymo būtinybė, trukmė ir reikalingo gydymo tipas priklauso nuo požymių ir simptomų, pažeistų organų ir jų sveikatos būklės. Dažnai ligai gydyti gali būti skiriamos vietinio poveikio priemonės ir (arba) vaistai. Kartais, jei sarkoidozė pažeidžia tokius organus kaip akys, širdis ar smegenys, gydymas yra būtinas net ir tuo atveju, jei nejaučiate jokių simptomų. Pagrindiniai gydymo tikslai yra šie:

Palengvinti simptomus.
Pagerinti organo funkciją.
Uždegimo kontrolė ir granuliomų dydžio mažinimas.
Užkirsti kelią plaučių fibrozei (plaučių randėjimui, jei Jūsų plaučiai pažeisti).