Kas nutinka sergant talasemija ir kaip su ja susidoroti

Talasemija – tai paveldimų kraujo sutrikimų grupė, kai sintetinamas nenormalus hemoglobino (baltymo, pernešančio deguonį kraujyje) tipas. Apskaičiuota, kad 4 iš 10 000 gimusiųjų serga talasemija.

Normalioje raudonojoje kraujo ląstelėje yra alfa ir beta baltymų, sudarančių hemoglobiną. Pažeidus bet kurį iš šių dviejų baltymų, pasireiškia talasemija. Tai lemia neteisingą kraujo kūnelių formą ir prastą deguonies pernešimo gebą. Asmuo, sergantis talasemija, dažnai ją paveldi iš vieno iš tėvų, kuris sirgo talasemija, arba iš talasemijos nešiotojo.

Įvairūs talasemijos tipai

Iš esmės yra du talasemijos tipai.

Alfa talasemija

Šio tipo talasemijos atveju kraujyje visiškai arba iš dalies trūksta alfa baltymų. Kad susidarytų visas alfa globino baltymas, reikia keturių genų (po du iš kiekvieno iš tėvų). Jei trūksta vieno ar daugiau genų, dėl nepakankamo alfa globino kiekio išsivysto alfa talasemija.

Jei jums trūksta vieno geno, esate „tylusis nešiotojas”. Tai reiškia, kad nėra jokių sutrikimo požymių.

Jei turite 2 trūkstamus genus, sirgsite mažąja alfa talasemija su lengva anemija.

Sergate hemoglobino H liga, jei trūksta 3 ar daugiau genų. Tai lemia vidutinio sunkumo arba sunkią anemiją.

Beta talasemija

Du genai (po vieną iš kiekvieno iš tėvų) gamina beta globino baltymą. Dėl vieno arba abiejų genų trūkumo susidaro defektinis beta globinas, todėl susergama beta talasemija.

Turėsite beta talasemijos bruožų arba beta talasemiją minor su lengva anemija, jei turite vieną pakitusį geną.

Jei pakitę abu genai, sirgsite didžiąja beta talasemija arba Kulio anemija.

Tai sunki būklė.

Talasemijos simptomai

Talasemijos simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo to, kokio tipo liga sergate.

Nuovargis.
Kvėpavimo pasunkėjimas.
Blyški oda.
Neramumas.
Pasikartojančios infekcijos.
Apetito praradimas.
Gelta.
Padidėjusios kepenys ir blužnis.
Vėluojantis augimas ir vystymasis.

Talasemijos diagnozė

Talasemija nustatoma labai anksti, nes jai būdingas ryškus anemijos simptomas, dėl kurio dažnai prireikia medikų pagalbos. Kraujo tyrimai, kuriais nustatomas raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir hemoglobino kiekis, yra pagrindiniai būdai šiai ligai nustatyti. Asmenys, sergantys talasemija, turi mažesnį skaičių kraujo kūnelių, kurie yra iškraipyti, palyginti su vidutiniškai sveiku žmogumi.

Talasemijos valdymas

Talasemijos gydymo metodas skiriasi priklausomai nuo sutrikimo sunkumo. Įvairūs gydymo metodai yra šie:

Geležies ir folio rūgšties papildai sergant lengva talasemijos forma.

Kraujo perpylimas, kaulų čiulpų transplantacija ir chirurginis gydymas sergant sunkia talasemija.

Gyvenimas sergant talasemija

Su naujausiais medicinos mokslo pasiekimais talasemija tapo liga, su kuria galima susidoroti. Stipri ir palaikanti šeima bei specialistų komanda atlieka didžiulį vaidmenį, kad viskas būtų lengviau. Štai dar keletas patarimų, kaip gyventi visavertį gyvenimą nepaisant talasemijos.

Laikykitės sveikos mitybos, kurioje gausu natūralių folio rūgšties ir geležies šaltinių, pavyzdžiui, lapinių žalumynų, mėsos ir neskaldytų grūdų.

Kai kurių talasemikų kraujyje yra didelis feritino kiekis, todėl jie neturėtų savęs perkrauti geležimi.

Griežtai laikykitės kas mėnesį atliekamų kraujo tyrimų ir kasmet atliekamų gyvybiškai svarbių organų veiklos tyrimų.

Pasikonsultuokite su hematologu, kokią fizinę veiklą galite kasdien atlikti dėl geros fizinės formos.

Efektyviai praktikuokite kūno higieną ir palaikykite švarias bei dezinfekuotas rankas.

Venkite minios žmonių ir vietų, iš kurių galite užsikrėsti infekcijomis.

Stebėkite savo specialistų komandą, kad galėtumėte sekti savo sveikatą, ir kreipkitės į juos, jei atsirastų bet koks karščiavimas.

Tinkamas dėmesys ir parama gali padaryti gyvenimą su talasemija naudingą. Nepamirškite tinkamai rūpintis savimi, kad išliktumėte kuo geresnės sveikatos.