Kaip trauma veikia smegenis ir kūną

Traumos būna įvairių formų ir pavidalų. Tai gali būti bet kas, pradedant fiziniais sužalojimais ir baigiant stresinėmis situacijomis. Pavyzdžiui, autoavarijos, stichinės nelaimės ir artimo žmogaus mirtis.

Fizinės traumos yra dažnesnės, nei manote. Tai pagrindinė 1-44 metų amžiaus žmonių mirties priežastis, netgi dažnesnė nei vėžys ir širdies ligos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje ji sudaro 10 proc. mirčių ir 16 proc. neįgalumo atvejų.

Netgi psichikos sveikata gali nukentėti. Tačiau, kitaip nei fizinė trauma, psichologinė trauma gali išsivystyti su sužalojimu arba be jo. Tereikia pavojingos ar gyvybei pavojingos patirties.

Įvykus traumai, ji gali paveikti organizmą šiais būdais.

Reakcija į stresą

Nėra abejonių, kad trauma kelia stresą. Vos tik ji įvyksta, įsijungia streso reakcija.

Iš pradžių reakcija „kova arba bėgimas” įjungia gynybos režimą. Jis gali išgelbėti jūsų gyvybę! Tačiau jei stresas tęsiasi, jis gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, galvos skausmą, nemigą ir virškinimo sutrikimus.

Ilgainiui lėtinis stresas gali virsti rimtesnėmis ligomis. Širdies ligos, aukštas kraujospūdis ir nutukimas – tai tik kelios galimybės. Taip pat gali sutrikti imunitetas ir padidėti peršalimo ligų ir infekcijų tikimybė.

Emociškai žmonės trauminį stresą jaučia skirtingai. Jis siejamas su liūdesiu, pykčiu ir dirglumu. Kai kuriems žmonėms gali išsivystyti potrauminio streso sutrikimas (PTSS).

Uždegimas

Jei norite suprasti, kaip trauma veikia organizmą, sutelkite dėmesį į uždegimą. Šia apsaugine reakcija, kurią sukelia stresas, siekiama atkurti organizmą. Tiek gijimą, tiek komplikacijas lemia uždegiminė reakcija.

Per 30 minučių po sunkios traumos uždegimas pradeda veikti. Jis suaktyvina trombocitus, skatinančius krešėjimą, tikintis sustabdyti kraujo netekimą. Taip pat išsiskiria uždegimo mediatoriai, įspėjantys imuninę sistemą. Savo ruožtu baltieji kraujo kūneliai skuba į sužeidimo vietą ir stengiasi sunaikinti kenksmingus ligų sukėlėjus.

Kartu uždegimas pažeidžia sveikus audinius. Uždegimo mediatoriams judant link sužalojimo, juos „pasiima” netoliese esantys organai. Šis procesas gali sukelti organų pažeidimą, dėl kurio kyla dar daugiau problemų.

Sutrikusi imuninė sistema

Trauma gali labai susilpninti imuninę sistemą. Visa tai dėl uždegiminės reakcijos, kuri sutrikdo imuniteto pusiausvyrą ir atsparumą infekcijai.

Didelę dalį šio disbalanso lemia audinių pažeidimai. Baltiesiems kraujo kūneliams skubant į sužalojimo vietą, išsiskiria kenksmingos ląstelių liekanos. Imuninę sistemą taip pat veikia antigenai, vadinami alarminais. Šios molekulės įspėja imuninį atsaką, tačiau taip pat gali sukelti stresą.

Net psichologinė trauma gali slopinti imuninę sistemą. Kai smegenys patiria stresą, išsiskiria tokie hormonai kaip kortizolis. Ilgainiui šie hormonai gali sumažinti įprastas organizmo funkcijas ir susilpninti imunitetą.

Didesnė sepsio rizika

Kai imunitetas labai susilpnėjęs, atsakas į infekciją gali sukelti plataus masto uždegimą. Ši gyvybei pavojinga būklė vadinama sepsiu. Chirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje ji yra pagrindinė mirties priežastis. Miršta nuo 28 iki 50 proc. pacientų.

Paprastai šią visą organizmą apimančią infekciją sukelia bakterijos. Tačiau ją taip pat gali sukelti grybeliai ir virusai, o kartais net lokalizuotos infekcijos. O kadangi sepsio šalutinis poveikis yra panašus į kitas ligas, jį gali būti sunku diagnozuoti. Simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, sumišimas ir greitas širdies plakimas.

Prasta kraujotaka

Sepsis taip pat turi įtakos kraujotakai. Dėl uždegimo susidaro kraujo krešulių ir nesandarių kraujagyslių, todėl organai netenka deguonies ir maistinių medžiagų. Dėl to pažeidžiami organai. Sunkūs atvejai gali sukelti daugelio organų nepakankamumą ir mirtį.

Kraujotakos problemos gali išsivystyti ir be sepsio. Tiek dėl stipraus išorinio, tiek dėl vidinio kraujavimo organizmą gali ištikti šokas. Ši gyvybei pavojinga būklė taip pat atima iš organų deguonį ir maistines medžiagas, todėl padidėja kelių organų nepakankamumo rizika. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra nerimas, krūtinės skausmas, sumišimas, paviršutiniškas kvėpavimas ir sąmonės netekimas.

Be to, sužeidus kūną, kraujas nukreipiamas į smegenis ir sužeidžiamas. Tai taip pat gali trukdyti organams gauti jiems reikalingo kraujo.

Kvėpavimo takų pažeidimas

Dažnai labiausiai nukenčia kvėpavimo organai, todėl susergama būkle, vadinama ūminiu kvėpavimo distreso sindromu (ARDS). Ji sukelia nuo 50 iki 80 proc. mirčių, todėl tai yra vienas iš rimčiausių šalutinių traumos padarinių. Ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas taip pat susijęs su ilgesniu buvimu ligoninėje ir blogesne ilgalaike sveikata.

Nenuostabu, kad vyresniems nei 65 metų pacientams ūminio kvėpavimo nepakankamumo sindromo rizika yra didžiausia.

Psichikos sveikatos problemos

Trauma taip pat turi įtakos psichinei ir emocinei sveikatai. Juk gali būti sunku pamiršti sukrečiantį įvykį, nesvarbu, ar tai būtų sužalojimas, ar artimo žmogaus mirtis.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra nerimas, liūdesys, sumažėjęs dėmesys ir miego sutrikimai. Paprastai traumuojančio įvykio sukeltas skausmas ilgainiui sumažėja. Tačiau kai kuriais atvejais žmogui gali būti sunku grįžti prie įprastos rutinos. Blyksniai, nepastovios emocijos ir blogi sapnai gali sutrikdyti santykius ir kasdienį gyvenimą.

Trauma gali paveikti net atmintį. Kai didžiulis stresas sukelia uždegimą, smegenyse žūsta neuronai. Be to, hipokampe, smegenų dalyje, kuri atsakinga už atmintį, labai daug citokinų.

Akivaizdu, kad tikslus traumos poveikis priklauso nuo jos rūšies ir sunkumo. Jis taip pat yra skirtingas kiekvienam žmogui. Gydytojo požiūriu, būtent todėl traumą gali būti taip sunku gydyti.