Kaip pasireiškia panikos priepuoliai ir jų simptomai

Drugeliai pilve prieš pokalbį dėl darbo, plakanti širdis ir šąlančios rankos prieš egzaminą ar svarbų pristatymą – visi žinome, ką reiškia baimė ir nerimas. Ir visiškai normalu taip jaustis. Šie fiziologiniai pokyčiai yra mūsų organizmo kovos arba bėgimo reakcijos dalis ir padeda mums reaguoti į kokį nors pavojų, grėsmę ar sudėtingą situaciją. Tačiau panikos priepuolis yra visai kitoks žaidimas.

Per panikos priepuolį jus užplūsta didžiulė baimės banga, kuri yra alinanti ir paralyžiuojanti savo intensyvumu. Dar vienas panikos priepuolio požymis yra tas, kad jis gali ištikti netikėtai, netikėtai. Gali nebūti jokios akivaizdžios priežasties – priepuolis gali ištikti net miegant. Kai kuriems žmonėms išsivysto vadinamoji panikos sutrikimo būklė, kai jie dažnai patiria panikos priepuolius. Štai keletas požymių, kurie gali rodyti, kad jus ištiko panikos priepuolis.

Kaip jaučiasi panikos priepuolis?

Panikos priepuoliai paprastai ištinka staiga, be įspėjimo, o patiriama baimė yra neproporcinga situacijai, kurioje esate. Priepuolio simptomai paprastai pasiekia piką per 10 minučių, o priepuolis dažniausiai baigiasi per 20-30 minučių. Tačiau kartais priepuoliai gali kartotis ir tai gali trukti kurį laiką.

Štai keletas požymių, rodančių panikos priepuolį:

• Galite jaustis paralyžiuotas siaubo.
• Jus gali ištikti šalčio ar karščio bangos arba galite pradėti prakaituoti.
• Jums gali sutrikti kvėpavimas arba galite hiperventiliuoti.
• Galite pajusti, kad jūsų širdis daužosi kaip pašėlusi.
• Galite jausti skausmą ar diskomfortą krūtinėje.
• Galite jaustis atitrūkę nuo aplinkos arba nerealūs.
• Jus gali pykinti arba gali sutrikti skrandžio veikla.
• Jums gali pasirodyti, kad drebate ar virpate.
• Galite jaustis taip, tarsi užspringtumėte.
• Galite jaustis apsvaigęs, svaigti galva arba alpti.
• Gali dilgčioti rankų ar kojų pirštai arba galite jausti, kad jie nutirpsta.
• Galite jaustis taip, tarsi mirštate, blaškotės ar prarandate kontrolę.

Kaip sužinoti, ar sergate panikos sutrikimu?

Ar žinojote, kad maždaug 1 iš 75 žmonių kenčia nuo panikos sutrikimo? Jei dažnai patiriate netikėtus panikos priepuolius, nesusijusius su konkrečia situacija, ir nuolat nerimaujate, kad jus ištiks panikos priepuolis, jums gali būti diagnozuotas panikos sutrikimas. Tai visai nepanašu į fobiją, kai panikos priepuolis ištinka susidūrus su konkrečiu baimę keliančiu dalyku ar situacija. Panikos sutrikimu sergantys žmonės dėl panikos priepuolių taip pat keičia savo elgesį, pavyzdžiui, jie gali vengti vietų, kuriose anksčiau patirdavo priepuolius.

Panikos sutrikimo ir agorafobijos simptomai

Su panikos sutrikimu siejama agorafobija – būklė, kai bijoma būti tokioje vietoje, iš kurios sunku pabėgti arba sulaukti pagalbos, jei kas nors nepavyktų. Ekspertai mano, kad baimė patirti panikos priepuolį tokioje vietoje, iš kurios gali būti neįmanoma pabėgti ar gauti pagalbos, gali paskatinti jus pradėti vengti perpildytų vietų, pavyzdžiui, sporto arenų ar prekybos centrų. Sunkiais atvejais galite jaustis saugūs tik namuose.

Medicininės būklės, kurių simptomai panašūs į panikos priepuolio simptomus

Tam tikros medicininės būklės, pavyzdžiui, širdies ligos, kvėpavimo sutrikimai ir skydliaukės sutrikimai, gali sukelti daugelį panikos priepuoliams būdingų simptomų. Pavyzdžiui, pasunkėjęs kvėpavimas, širdies plakimas, skausmas krūtinėje yra įprasti širdies priepuolio požymiai. Tiesą sakant, dažnai gali atrodyti, kad jus ištiko širdies priepuolis, kai ištinka panikos priepuolis.

Kad būtumėte saugūs, jei jaučiate pirmiau išvardytus simptomus, kreipkitės į gydytoją ir paneikite ir kitų sveikatos sutrikimų galimybę. Tai gali būti šios ligos:

• Mitralinio vožtuvo prolapsas – būklė, kai širdies vožtuvas tinkamai neveikia.
• Tokie sutrikimai kaip posturalinis ortostatinis tachikardinis sindromas ir paroksizminė prieširdžių tachikardija, kai yra širdies ritmo sutrikimų.
• Pernelyg aktyvi skydliaukės veikla (hipertirozė).
• Mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija).
• Anemija.
• Cukrinis diabetas.
• Antinksčių auglys.
• Vaistų vartojimo nutraukimas.

Kada kreiptis pagalbos

Kreipkitės į bendrosios praktikos gydytoją, jei jaučiate panikos sutrikimo simptomus.

Jis paprašys Jūsų apibūdinti savo simptomus, kaip dažnai jie pasireiškia ir kiek laiko juos jaučiate.

Jis taip pat gali atlikti fizinę apžiūrą, kad atmestų kitas ligas, galinčias sukelti Jūsų simptomus.

Kartais gali būti sunku kalbėti apie savo jausmus, emocijas ir asmeninį gyvenimą, tačiau pasistenkite nesijausti neramiai ar gėdingai.

Jums gali būti diagnozuotas panikos sutrikimas, jei jus reguliariai ir netikėtai ištinka panikos priepuoliai, po kurių bent mėnesį nuolat nerimaujate ar baiminatės dėl naujų priepuolių.