Kaip dirbtinis intelektas taikomas robotikoje

Dirbtinio intelekto (DI) dėka robotai dabar gali mokytis, prisitaikyti ir savarankiškai priimti sprendimus be žmonių ar iš anksto užprogramuotų instrukcijų. Robotuose, kuriuose įdiegta dirbtinio intelekto funkcija, įdiegti algoritmai, leidžiantys jiems analizuoti ir suprasti aplinkos duomenis bei imtis atitinkamų veiksmų. Šiuos algoritmus galima laikyti analogiškais žmogaus smegenims, kurios interpretuoja pojūčių informaciją, ieško dėsningumų ir pateikia rezultatus. Naudojant kalbos atpažinimo ir natūralios kalbos apdorojimo technologijas, dirbtinis intelektas taip pat gali leisti robotams bendrauti su žmonėmis ir kitomis mašinomis.

Dirbtinis intelektas robotikoje yra įdomi sritis, kurioje susijungia dvi tarpusavyje susijusios disciplinos – dirbtinis intelektas ir robotika. Tikslas – sukurti dirbtinio intelekto robotą, kuris galėtų samprotauti, mokytis, suvokti ir priimti sprendimus, t. y. atlikti užduotis, kurioms paprastai reikia žmogaus intelekto. Dirbtinis intelektas apima programinės įrangos ir algoritmų, skirtų protingai mašinų elgsenai, kūrimą, o robotika – robotų projektavimą, konstravimą ir naudojimą. Jas sujungus, susidaro robotizuotas dirbtinis intelektas, robotų sistemas patobulinant dirbtinio intelekto technologijomis, kad jos turėtų geresnes galimybes ir būtų automatizuotos, kad galėtų atlikti sudėtingesnes ir savarankiškesnes užduotis.

Dirbtinis intelektas robotikoje naudojamas įvairiais būdais, priklausomai nuo roboto rūšies, funkcijos ir tikslo. Tipiniai dirbtinio intelekto panaudojimo būdai robotikoje yra šie:

Kompiuterinis matymas

Šios dirbtinio intelekto šakos pagrindinis tikslas – vizualių duomenų, įskaitant nuotraukas ir filmus, analizė ir supratimas. Kompiuterinės regos dėka robotai gali matuoti atstumus, gylį ir matmenis, taip pat aptikti ir atpažinti objektus, veidus, gestus ir peizažus savo aplinkoje. Tokioms užduotims, kaip navigacija ir kliūčių vengimas, taip pat objektų atpažinimas, sekimas ir manipuliavimas, kompiuterinė rega yra labai svarbi.

Mašininis mokymasis

Šiai dirbtinio intelekto sričiai daugiausia dėmesio skiriama kuriant algoritmus, kurie gali mokytis iš duomenų ir patirties be aiškaus programavimo. Dėl mašininio mokymosi robotai dabar gali veikti geriausiai, prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir spręsti problemas, kurios yra pernelyg sudėtingos ar dinamiškos tradiciniams metodams. Priklausomai nuo duomenų ir grįžtamojo ryšio rūšies ir prieinamumo, mašininio mokymosi metu gali būti taikomi prižiūrimo, neprižiūrimo arba pastiprinto mokymosi metodai. Tokioms užduotims, kaip klasifikavimas, klasterizavimas, regresija, anomalijų aptikimas ir kontrolė, mašininis mokymasis yra naudingas.

Natūralios kalbos apdorojimas

Šiai dirbtinio intelekto sričiai priskiriamas natūralios kalbos, įskaitant kalbą ir tekstą, apdorojimas ir kūrimas. Naudojant natūralios kalbos kūrimo, aiškinimo ir vertimo metodus, natūralios kalbos apdorojimas suteikia robotams galimybę bendrauti su žmonėmis ir kitomis mašinomis. Tokiai veiklai, kaip pokalbių sistemos, informacijos išgavimas, nuotaikų analizė ir žmogaus ir roboto sąveika, reikalingas natūralios kalbos apdorojimas.

Gilusis mokymasis

Šios mašinų mokymosi šakos objektas yra dirbtiniai neuronų tinklai, kuriuos sudaro keli tarpusavyje susijusių mazgų sluoksniai ir kurie geba mokytis sudėtingų ir netiesinių modelių iš didžiulių duomenų kiekių. Gilusis mokymasis leidžia robotams atlikti kompiuterinės regos, kalbos atpažinimo, vaizdų atpažinimo ir natūralios kalbos apdorojimo užduotis, kurioms reikia aukšto lygio abstrakcijos ir apibendrinimo. Priklausomai nuo tinklo konstrukcijos ir paskirties, giliajam mokymuisi taip pat gali būti naudojami konvoliuciniai, pasikartojantys arba generatyviniai neuroniniai tinklai.

Dirbtinis intelektas ir robotika kartu teikia daugybę galimybių ir sunkumų technologijų ir visuomenės vystymuisi ateityje. Robotai, turintys dirbtinio intelekto įgūdžių, gali atlikti operacijas, kurių žmonės nesugeba atlikti, pavyzdžiui, kosmoso tyrimus, karines operacijas ir gyvybės gelbėjimo darbus. Tačiau dirbtiniu intelektu varomi robotai taip pat gali kelti pavojų ir moralinių galvosūkių. Pavyzdžiui, jie gali pakeisti žmonių darbo jėgą, sukelti nelaimingus atsitikimus arba kelti etinių ir moralinių problemų, susijusių su atskaitomybe ir atsakomybe. Todėl kuriant ir naudojant dirbtinio intelekto robotus reikia vadovautis įstatymais ir gairėmis, užtikrinančiomis šių prietaisų saugumą, patikimumą ir teisingumą, taip pat žmogaus teisių, orumo ir vertybių išsaugojimą.