Kaip atskirti širdies priepuolį nuo panikos priepuolio

Jūsų širdis daužosi, o krūtinėje jaučiate stingdantį skausmą. Ar jus ištiko širdies priepuolis, ar panikos priepuolis?

Gali būti painu juos atskirti, nes abiejų simptomai labai panašūs. Apimantis krūtinės skausmas, prakaitavimas, sunkus ir netolygus kvėpavimas, keistas dilgčiojimo pojūtis ir pykinimas – tai keli abiem būsenoms būdingi simptomai. Dar blogiau tai, kad širdies priepuolis gali sukelti paniką, dar labiau padidina painiavą ir verčia žmones manyti, kad jie tikriausiai susiduria tik su panikos priepuoliu, nors ši būklė yra daug pavojingesnė.

Laimei, nepaisant apgaulingo šių dviejų ligų panašumo, vis dėlto galima išmokti veiksmingai atskirti širdies priepuolį nuo panikos atakos. Kadangi bet kuris iš jų gali nutikti bet kam, bet kada ir bet kur – labai svarbu žinoti skirtumą, kad galėtumėte kuo tiksliau padėti pacientui.

Pirmiausia apžvelkime, kas yra širdies priepuolis ir kaip jį atpažinti.

Kas nutinka ištikus širdies priepuoliui?

Širdies raumenims maitinti reikalingas nuolatinis deguonies turtingo kraujo srautas. Vainikinės arterijos yra labai svarbios, nes jos yra atsakingos už širdies aprūpinimą šiuo svarbiu krauju.

Jei sergate vainikinių arterijų liga, tai reiškia, kad arterijos susiaurėja ir kraujas nebegali tekėti taip gerai, kaip turėtų. Dėl to palei arterijų sieneles kaupiasi riebalinės medžiagos, baltymai, kalcis ir uždegiminės ląstelės, kurios sudaro įvairaus dydžio apnašų nuosėdas, kurios iš išorės yra kietos, o viduje minkštos ir purvinos.

Kai apnašų nuosėdos yra kietos, išorinis apvalkalas galiausiai įtrūksta (mediciniškai tai dar vadinama apnašų plyšimu). Dėl to į šią sritį patenka trombocitai (mažytės disko formos dalelės kraujyje, sukeliančios kraujo krešėjimą), todėl aplink plokštelę susidaro kraujo krešuliai. Jei vienas iš šių kraujo krešulių visiškai užkemša arteriją, širdies raumeniui ima trūkti deguonies. Per trumpą laiką širdies raumuo galiausiai miršta, ir tai vadinama širdies priepuoliu.

Kaip atpažinti širdies priepuolį

Pateikiame keletą naudingų patarimų, kaip atpažinti širdies priepuolį.

Širdies priepuolį išgyvenę žmonės dažnai apibūdina priepuolio metu krūtinę spaudžiantį skausmą.

Paprastai skausmas visada atsiranda krūtinės centre ir galiausiai gali persikelti žemyn išilgai kairės rankos ir išilgai nugaros.

Skausmas taip pat gali plisti į kaklo, dantų ir žandikaulių sritis.

Skausmo intensyvumas gali kisti. Paprastai skausmas trunka daug ilgiau nei penkias minutes, tačiau neturi įtakos žmogaus kvėpavimui.

Širdies priepuolio metu taip pat dažniausiai jaučiamas dygimo pojūtis. Jis beveik visada apsiriboja kairiąja ranka. Labai dažnai jį lydi lipnus, šaltas prakaitas ir pykinimo jausmas. Galite net vemti.

Kai širdies priepuolis pasiekia piką, žmonės patiria baimę, kuri sutelkta tik į skausmo jausmą krūtinėje. Tai verčia juos manyti, kad jie gali mirti, taip sukeldami išgąstį ir nerimą.

Paprastai, be to, kas išdėstyta pirmiau, žmogus taip pat dažnai jaučia greitą kvėpavimą, išskyrus tam tikrus atvejus, kai širdies priepuolis sukelia panikos priepuolį.

Kas nutinka ištikus panikos priepuoliui?

Panikos priepuolis ištinka, kai jūsų kūną staiga užplūsta adrenalinas tokiu metu, kuris, regis, neturi jokios prasmės. Galite susidurti su didele baime dėl ko nors visiškai nepaaiškinamo ir neracionalaus, pavyzdžiui, nuvažiuoti nuo uolos krašto, nors saugiai sėdite ant sofos savo svetainėje.

Kai išsiskiria visas tas adrenalinas, jūsų kūnas pradeda veikti arba bėgimo, arba kovos režimu. Pirmasis yra neįmanomas, nes neįmanoma pabėgti nuo savęs ir savo baimių. Taigi kitas geriausias dalykas, kurį gali padaryti jūsų kūnas, yra pasiruošti kovai. Šis jūsų kūno sprendimas yra pagrindinė nepageidaujamų įvykių, vedančių į vieną didžiulį panikos priepuolį, serijos priežastis.

Beveik iš karto jūsų kūnas griebsis vieno iš pagrindinių išgyvenimo būdų, t. y. padidins širdies susitraukimų dažnį, kad į raumenis ir galūnes būtų tiekiama daugiau deguonies turtingo kraujo energijos pertekliui. Tai paaiškina, kodėl į panikos priepuolius linkę žmonės dažnai pasakoja apie daužymąsi krūtinėje, tarsi ji tuoj sprogs. Kartu staigus momentinis kraujo antplūdis skatina nervų sistemą pailginti reakcijos laiką. Ištikus panikos priepuoliui, tai sukels nevaldomą galūnių drebėjimą.

Dėl staigaus adrenalino antplūdžio ir padažnėjusio širdies ritmo taip pat gausiai prakaituosite. Be to, dar labiau apsunkinsite savo problemas, nes jums bus labai sunku pagauti kvapą. Dėl padažnėjusio širdies ritmo ir gausaus kraujo tekėjimo į galūnes reikės daugiau deguonies, kad kraujas būtų gerai prisotintas deguonimi. Tai ir sukelia dusulį.

Bandydami į kraują patekti daugiau deguonies, pradėsite hiperventiliuoti, todėl dar labiau svaigsta galva ir sutrinka orientacija. Galiausiai iškvepiate tiek daug anglies dioksido, kad jūsų smegenys praranda anglies dioksido ir deguonies pusiausvyros palaikymo kontrolę. Dėl to pradėsite perdozuoti deguonies, todėl pradėsite svaigti galva. Labai dažnai tai netgi iškreipia jūsų smegenų suvokimą, todėl pradedate tikėti ir jausti, kad pasaulis ima artėti prie jūsų.

Kaip atpažinti panikos priepuolį

Pateikiame keletą naudingų patarimų, kaip atpažinti panikos priepuolį.

Panikos priepuolis gali ištikti net ir pačiomis paprasčiausiomis aplinkybėmis.

Daugumos panikos priepuolių simptomai paprastai pasiekia patį piką maždaug po 10 minučių.

Skausmas daugiausia koncentruojasi krūtinės srityje ir vis pakyla ir nusileidžia.

Kaip ir širdies priepuolio atveju, panikos priepuolio metu gali atsirasti dyglių pojūtis kartu su tirpimo jausmu. Tačiau tai pasireiškia ne tik kairėje rankoje, bet ir dešinėje rankoje, pirštuose ir kojose.

Ištikus panikos priepuoliui, žmonės patiria iracionalių baimių, pavyzdžiui, baimę uždusti arba išprotėti.

Ką daryti ištikus širdies priepuoliui ar panikos priepuoliui

Jei negalite suprasti, ar jus ištiko panikos priepuolis, ar širdies priepuolis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Laukimas abiem atvejais nėra geriausia išeitis.

Jei paaiškėtų, kad jus ar ką nors kitą ištiko širdies priepuolis, jis gali baigtis mirtimi, jei nesulauksite arba nedelsiant nesikreipsite į gydytoją. Jei pastebėjote, kad jums arba kam nors kitam pirmiau išvardyti simptomai pasireiškia ilgiau nei 4-5 minutes, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Jei tai neįmanoma, paprašykite ką nors iš aplinkinių kuo greičiau nuvežti jus arba ligonį į artimiausią ligoninę.

Ištikus panikos priepuoliui, nesuteikus medicininės pagalbos, simptomai gali dar labiau sustiprėti ir dėl to priepuoliai gali dažnėti. Laiku atlikta apžiūra ir specializuota specialisto priežiūra gali drastiškai padėti pagerinti ne tik jūsų gyvenimo kokybę, bet ir gyvenimo trukmę.