Ką turėtumėte žinoti apie pleiskanojančią vokų odą
Jūsų vokų oda pleiskanoja ir pleiskanoja? Nesijaudinkite. Daugeliu atvejų tai nekenksminga. Kontaktinis vokų dermatitas ir blefaritas – tai dvi būklės, kurių metu gali luptis vokų oda. Kontaktinis dermatitas yra labiausiai paplitęs tipas ir jį dažnai sukelia fiziniai ir cheminiai dirgikliai, kurių galima išvengti vengiant jums būdingų dirgiklių. Kita vertus, blefaritas gali būti ūminis arba lėtinis ir gana nemalonus. Štai viskas, ką turėtumėte žinoti.
Kas sukelia pleiskanojančią akių vokų odą?
Vokų ir aplink akiduobę esanti oda yra daug jautresnė nei kitų sričių oda. Štai kodėl laikui bėgant aplink akis pirmiausia atsiranda raukšlių ir varnos pėdų. Dirgikliai, dėl kurių lupasi akių vokų oda, gali būti nepakankamai stiprūs, kad dirgintų kitas kūno dalis, bet pakankamai stiprūs, kad sudirgintų akis.
Gerai žinomi dirgikliai yra kai kurie muilai ir plovikliai, silpnos rūgštys, baseinų chloras, dulkės, džiovinimo priemonės ir kosmetika, kurios galiojimo laikas pasibaigęs. Šie muilai ir švelnios rūgštys gali patekti net iš mūsų šampūno ar plaukams plauti skirto obuolių acto, kuris patenka į akis. Be cheminių dirgiklių, yra ir fizinių, pavyzdžiui, itin šaltas oras, drėgmės perteklius, akies ir aplinkinių sričių braižymas.
Kaip tai gydyti?
Gydant šią būklę reikia tiesiog vengti dirgiklių ir alergenų bei tinkamai prižiūrėti akis. Niekada nelieskite akių nešvariomis rankomis. Netrinkite ir nekrapštykite uždegimo apimto voko – tai tik pablogins būklę. Kol uždegimas aktyvus, rekomenduojama vengti naudoti kosmetiką ar nešioti kontaktinius lęšius. Jei reikia, naudokite apsauginius akinius ir laikykite akis vėsiai, kai karšta, ir uždengtas iš visų pusių, kai vėsu. Laikykitės tinkamos higienos – niekada netrinkite ir nelieskite akių neplautomis rankomis. Šios būklės gydymas dažniausiai būna toks, kad reikia nedaryti nieko, kas pablogintų simptomus.
Ar yra kitų būklių, dėl kurių oda pleiskanoja?
Taip, blefaritas yra dar viena būklė, galinti sukelti šį simptomą. Deja, jis linkęs pasikartoti žmonėms, kurie serga uždegimu. Be vokų odos pleiskanojimo ir niežulio, voke gali atsirasti nedidelis iškilimas, atsiradęs dėl riebalinių liaukų infekcijos.
Įdomu tai, kad pleiskanos nuo plaukų yra pagrindinis blefarito aplink blakstienas išsivystymo rizikos veiksnys. Dėl uždegimo galite jaustis taip, tarsi akyje būtų svetimkūnis. Taip pat gali atsirasti paraudimas, niežulys ar putotos ašaros.
Kaip gydomas blefaritas?
Norėdami gydyti blefaritą, turite nuvalyti aplink akį susidariusią plutelę. Naudokite šiltą kompresą arba minkštą medvilninį audinį, kad atlaisvintumėte susidariusią plutą, ir tinkamai išvalykite šviežiu vandeniu. Sergant lėtiniu blefaritu svarbu laikytis tinkamos akių higienos, dažnai neliesti akių ir valyti jas vandeniu, kad kuo labiau būtų išvengta pakartotinio ligos pasikartojimo.
Sunkiais riebalinių liaukų uždegimo atvejais gydytojas gali paskirti antibiotikų arba steroidų, kurie padės greičiau išvalyti infekciją ir kels mažiau skausmo. Jei nustatoma, kad pleiskanų priežastis yra pleiskanos, jų gydymas padės išnykti ir akių simptomams.
Ar yra kokių nors naminių priemonių?
Jei akių vokai nenusilupę ir po jais nesimato paraudimo arba akių skausmas nepakeliamas, tiek vokų kontaktinį dermatitą, tiek blefaritą galima gydyti naminėmis priemonėmis. Tačiau įspėjame! Apie visus simptomus, kurie jums atrodo neįprasti, būtina pranešti gydytojui, nes akis yra labai jautrus organas.
Pirmiausia kruopščiai nusiplaukite rankas iki alkūnės. Nusausinkite švaria šluoste. Minkštu medvilniniu skudurėliu, pamirkytu šiltame vandenyje, švelniai patepkite vokus ir akių sritį. Nedėkite į vandenį jokių kvapiųjų medžiagų. Kartokite kelis kartus per dieną, kol pasijusite geriau.
Taip pat galite naudoti gydytojo rekomenduotą akių šveitiklį, kad pašalintumėte blefarito metu matomas nuospaudas. Jei odos pleiskanojimas tapo kosmetine ar dermatologine problema, kreipkitės į gydytoją ir ieškokite sprendimo.