Ištirti dirbtinio intelekto poveikį kūrybinėms industrijoms

Per pastarąjį dešimtmetį dirbtinio intelekto (DI) technologija nuėjo gana ilgą kelią keisdama pramonės šakų ir vartotojų bendravimo su technologijomis būdus. Kitas sektorius, kurio ši pokyčių banga neaplenkė, yra kūrybinė pramonė, apimanti menus, muziką ir literatūrą. Dirbtinis intelektas iš tiesų daro įtaką šiems sektoriams, suteikdamas ir galimybių, ir trūkumų, kurie iš esmės keičia kūrybinę pramonę.

Menas

Taigi vaizduojamojo meno srityje dirbtinį intelektą galima laikyti aktyviu dalyviu. Dirbtinis intelektas pasitelkiamas meno kūriniuose, siekiant sukurti detalius raštus ir formas, kurias sunku nupiešti ranka. Tokie algoritmai taip pat gali dirbti su dideliais duomenų rinkiniais su istoriniais meno kūriniais ir kurti naujus meno kūrinius, primenančius tam tikrus stilius ar temas.

Kyla prieštaravimų, kad dirbtinio intelekto menas buvo eksponuojamas žinomose galerijose ir aukcionų namuose, todėl kyla klausimų dėl kūrybiškumo ir autorystės. Tačiau tai taip pat kelia specifinių klausimų dėl meno dorybės ir menininko vietos šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame mašinos gali kurti gražius meno kūrinius.

Muzika

Muzikos pramonėje dirbtinis intelektas, be kitų veiksmų, pavyzdžiui, tekstų rašymo, sugalvojo melodijas ir suderino melodijas. Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos pažengė į priekį ir mašinos gali kurti įvairių stilių muziką, priklausomai nuo klausytojo nuotaikos ar veiklos. Turinio kūrėjams, kuriems reikia nemokamos muzikos savo kūriniams, tai yra dieviška technologinė pažanga.

Be to, algoritmai padeda analizuoti informaciją apie vartotojus ir prognozuoti pageidavimų pokyčius, o tai leidžia plėtoti šią pramonės šaką. Vis dėlto dirbtinio intelekto, kaip atlikėjo, galinčio pakeisti žmones muzikantus, idėja visuomet išlieka, nes technologijos tobulėja iki tokio lygio, kad imituoja žmogaus interpretaciją.

Literatūra

Ne mažiau įdomu stebėti, kaip dirbtinis intelektas įžengė į literatūros sritį. Gebėdamas sukurti nesuskaičiuojamą daugybę poezijos eilučių, dirbtinis intelektas dabar kompetentingai rašo ir grožinės literatūros kūrinius. Jis gali padėti autoriams duodamas nurodymus dėl siužeto eigos, veikėjo istorijos ir net kitokios pabaigos.

Dirbtinis intelektas dabar kritikuoja rankraščius tempo, gramatikos ir stiliaus požiūriu. Jie gali padėti leidėjams suprasti rinkos tendencijas ir rasti galimus knygų hitus. Tačiau literatūros sferoje kyla klausimų dėl turinio kūrimo pasitelkiant dirbtinį intelektą moralinio leistinumo ir dėl to, kokį poveikį tai turėtų žmonių kūrybiškumui.

Galimybės ir iššūkiai

Dirbtinio intelekto technologijų pritaikymas kūrybos sektoriuje yra gana aukso vertės. Jis emancipuoja meną, nes suteikia galimybę paprastam žmogui, neturinčiam meno ir dizaino išsilavinimo, sukurti ką nors meniško. Tai aprėpia įvairias turinio kūrimo veiklas, todėl turinio kūrimas tampa prieinamesnis ir greitesnis. Dirbtinis intelektas taip pat turi potencialo kurti labai pritaikytą patirtį, pagrįstą žaidėjų pageidavimais, pavyzdžiui, socialinius žaidimus su prisitaikančiomis aplinkomis ir siužetiniais pasakojimais.

Jie teigia, kad dirbtiniam intelektui didėjant gebėjimams atlikti konkrečias užduotis, kurias formaliai atlieka žmonės, kyla darbo vietų praradimo rizika. Taip yra todėl, kad pamažu nyksta skirtumas tarp žmogaus ir dirbtinio intelekto, todėl yra tikimybė susidurti su teisinėmis ir etinėmis problemomis. Be to, naudojant tik duomenimis grindžiamą dirbtinį intelektą gali sumažėti kultūros vaidmuo, nes algoritmai paprastai sustiprina esamas tendencijas ir pageidavimus.

Išvada

Tačiau dirbtiniam intelektui toliau tobulėjant, pokyčiai, kuriuos jis atneš į kūrybines industrijas, bus dar reikšmingesni. Menininkai, muzikantai, rašytojai ir kiti industrijos dalyviai turi sąveikauti su dirbtiniu intelektu, suprasti, ką jis sugeba, ir padėti jį formuoti.