Geras streso poveikis, apie kurį turėtumėte žinoti

Ak, stresas. Jis veikia visus. Dažniausiai jį sukelia darbas, mokykla ir šeima. Nors stresas erzina, jis turi ir naudos. Tuo gali būti sunku patikėti. Kaip kažkas, kas taip vargina, gali būti naudinga? Viskas priklauso nuo to, kaip veikia jūsų kūnas. Tai neapsiriboja tik emocijomis, jausmais ir mintimis. Trumpais streso protrūkiais jūs iš tikrųjų klestėsite.

Netikite tuo? Peržiūrėkite šiuos penkis būdus, kaip stresas iš tikrųjų yra gera žinia:

Stresas gerina mokymąsi ir atmintį

Stresas gali padaryti jus protingesnius. Rimtai! Visa tai vyksta dėl streso hormono kortizolio išsiskyrimo. Tyrimo duomenimis, kortizolis veikia smegenų prefrontalinę žievę (priekinę smegenų dalį). Ši sritis reguliuoja mokymąsi. Konkrečiai ji veikia skatindama glutamato, neurotransmiterio, atsakingo už atmintį, perdavimą. Atminkite, kad ši nauda susijusi su ūmiu stresu arba trumpalaikėmis situacijomis. Lėtinis stresas? Jis pavojingas jūsų psichikos sveikatai. Tikėtinas išsiblaškymas, atminties praradimas ir užmaršumas.

Stresas didina laimę

Stresas paprastai nėra siejamas su laime. Juk jis gali atrodyti kaip pasaulio pabaiga! Net ir nedidelės situacijos, pavyzdžiui, neteisingas posūkis, gali sukelti daug rūpesčių. Tačiau prefrontalinė žievė taip pat kontroliuoja emocijas. Trumpalaikis kortizolio šuolis ją sužadina, skatindamas laimę ir geras emocijas. Be to, įveikę ar išsprendę stresinę situaciją pajusite palengvėjimą. Vėlgi, svarbiausia – saikingumas. Per didelis stresas gali virsti depresija, nerimu ir kitais psichikos sutrikimais. Būtent todėl labai svarbu mažinti stresą.

Stresas skatina reaguoti į pavojų

Grėsmingose situacijose stresas sukelia „kovos arba bėgimo” reakciją. Jūsų kūnas ruošiasi apsisaugoti. Todėl padažnėja pulsas ir įsitempia raumenys. Visa tai susiję su išgyvenimu. Reakcija „kova arba bėgimas” veikia net ir nedidelės apimties scenarijuose. Pavyzdžiui, jei darbe kas nors nepavyksta, normalu, kad pradedame kontroliuoti žalą. Jūsų protas sutelkia dėmesį į problemos išsprendimą ir „išgyvenimą” per problemą.

Stresas stiprina imuninę sistemą

„Kovos arba bėgimo” režimas taip pat pažadina jūsų imuninę sistemą. Ji pasiruošia kovai, jūsų ląstelės tampa budrios. Pagalvokite apie tai kaip apie imuniteto treniruotę. Kuo daugiau jam tenka susidurti, tuo geriau jis susidoroja. Kai iškils tikra problema, jūsų organizmas bus pasirengęs kovoti. Tačiau jei stresas kaupiasi, jis gali veikti prieš jus. Lėtinis stresas slopins jūsų imuninę sistemą ir padidins ligų ir infekcijų riziką. Nepadės ir streso sukelta nemiga (negalėjimas užmigti).

Stresas skatina motyvaciją

Motyvaciją skatina daugybė dalykų: aistra, smalsumas… ir stresas. To pakanka, kad kai kurie žmonės įsibėgėtų. Pavyzdžiui, kai vejatės galutinį terminą, stresas skatina jūsų produktyvumą. Nieko nėra geriau, nei žvilgtelėti į laiką ir suprasti, kad jį trumpinate. Tai priverčia veikti.

Niekas nėra 100 proc. laisvas nuo streso. Tačiau mažomis dozėmis jis skatina subalansuotą gyvenimo būdą. Nebijokite kartkartėmis pajusti įtampą. Priimkite jį ir pasimokykite iš situacijos. Stenkitės išvengti chroniško streso. Savo ruožtu apsaugosite savo kūną ir smegenis.