Galimos per didelio seilių kiekio atsiradimo priežastys

Seilės yra vienas iš tų tyliųjų mūsų organizmo darbuotojų, apie kuriuos nesusimąstome, kol kas nors neatsitinka! Įprastai per dieną išskiriame apie 0,75-1,5 litro seilių. Tačiau kai šis balansas sutrinka ir burnoje susikaupia seilių perteklius, tai gali būti nemalonu ir net varginti.

Seilės atlieka daugybę svarbių funkcijų – nuo apsaugos nuo infekcijų, padedančios virškinti maistą, iki pagalbos kalbant, sutepant liežuvį ir burną. Tačiau tam tikri veiksniai gali lemti seilių perteklių. Dėl rijimo problemų seilių perteklius taip pat gali kauptis burnoje, o tai gali sukelti seilėtekį. Tai sukelia bakterines infekcijas ir blogą burnos kvapą. Dėl to taip pat gali padidėti skysčių ar maisto produktų įkvėpimo į plaučius rizika.

Nustatyti, kodėl gausiai seilėjatės, yra pirmas žingsnis sprendžiant šią problemą. Štai keletas būklių, kurios gali sukelti per didelį seilių išsiskyrimą.

Patinę adenoidai

Dėl padidėjusių adenoidų burnoje gali atsirasti seilių perteklius. Adenoidai, audinys už nosies ir virš burnos stogo, yra imuninės sistemos dalis. Dėl infekcijų jie gali patinti – tokia būklė dažniausiai pasireiškia vaikams. Ši būklė gali apsunkinti rijimą ir dėl to sukelti seilių perteklių. Žmonės, kurių adenoidai patinę, taip pat linkę kvėpuoti per burną, nes jų nosis yra užkimšta, ir gali jausti tokius simptomus kaip blogas burnos kvapas, sutrūkinėjusios lūpos, sloga ir burnos džiūvimas. Kiti padidėjusių adenoidų požymiai yra miego sutrikimai ir dažnos ausų infekcijos.

Ką daryti: Padidėjusių adenoidų gydyti nereikia, jei nėra jokių nerimą keliančių simptomų. Jie natūraliai mažėja vaikui augant. Jei yra infekcija, gydytojas gali paskirti steroidinių nosies purškalų arba antibiotikų. Sunkiais atvejais gali būti patariama adenoidus pašalinti chirurginiu būdu.

Vaistai

Kai kurie trankviliantai, anticholinesterazės ir antikonvulsantai gali sukelti seilių perteklių.

Ką daryti: Pasitarkite su gydytoju ir sužinokite, ar vartojami vaistai turi šį šalutinį poveikį.

Toksinis poveikis

Toksinių medžiagų, tokių kaip pesticidai, gyvsidabris, gyvatės ar vabzdžių nuodai, poveikis gali sukelti seilių perteklių. Apsinuodijimo simptomai priklauso nuo nuodingos medžiagos, su kuria susidūrėte, ir gali pasireikšti nuo seilių pertekliaus ir šaltkrėčio iki neryškaus matymo ir kvėpavimo sutrikimų. Kai kurie bendrieji požymiai, galintys rodyti apsinuodijimą, yra skrandžio skausmai, vėmimas, sumišimas, alpulys ir mieguistumas.

Ką daryti: Jei patekote į nuodingos medžiagos poveikį arba įtariate, kad galėjote apsinuodyti, kreipkitės skubios medicininės pagalbos.

Mononukleozė

Mononukleozė – virusinė infekcija, kuri dažniausiai plinta per artimą kontaktą ir seiles, gali sukelti padidėjusį seilėtekį. Kiti šios ligos simptomai yra karščiavimas, bėrimas, gerklės skausmas, nuovargis, raumenų skausmas, mieguistumas ir patinusios liaukos kakle ir pažastyse.

Ką daryti: Jei būklė sunki, gydytojas gali skirti steroidinių vaistų. Tuo tarpu gerti daug skysčių ir pakankamai ilsėtis gali padėti Jūsų organizmui pasveikti. Be to, gerklės skausmą gali padėti sumažinti sūraus vandens skalaujama gerklė. Su šia būkle susijęs karščiavimas paprastai praeina maždaug per 10 dienų, o patinusios liaukos užgyja maždaug per mėnesį.

Gerklės streptozė

Streptokokinė gerklė yra dar viena infekcija, dėl kurios gali atsirasti per didelis seilių kiekis. Šią būklę sukelia A grupės streptokoko bakterijos. Streptokokai plinta per užterštas seiles arba nosies skysčius nuo jau užsikrėtusio žmogaus. Kai kurie kiti dažni šios būklės simptomai: paraudusi gerklė, kurioje gali atsirasti baltų dėmių, staigus karščiavimas, šaltkrėtis, skausmas ryjant ir patinusios kaklo liaukos. Ji gana dažnai pasitaiko tarp vaikų.

Ką daryti: Gydytojas skirs antibiotikų šiai būklei gydyti. Nepamirškite, kad negydoma streptokokinė gerklės liga gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, inkstų ligą ar reumatinę karštinę. Tačiau tinkamai gydant, turėtumėte pasveikti maždaug per savaitę. Išbandykite namines priemones, pavyzdžiui, šiltą arbatą su citrina arba medumi, kad nuramintumėte gerklės skausmą. Taip pat gali padėti šalti skysčiai arba ledo ledai. Taip pat pabandykite naudoti oro drėkintuvą, jei gerklė sausa.

Tonzilitas

Tonzilitas – tai būklė, kai paburksta tonzilės – burnos gale ir gerklės pradžioje esančios liaukos. Paprastai taip atsitinka dėl bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, streptokokoko. Jei sergate tonzilitu, taip pat galite tikėtis tokių simptomų kaip rijimo sutrikimai, karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, ausų skausmas, gerklės skausmas ir žandikaulio jautrumas.

Ką daryti: Jei nejaučiate jokių simptomų, gali būti, kad jums nereikia jokio šios būklės gydymo. Jei Jūsų būklę sukelia bakterinė infekcija, gydytojas gali paskirti antibiotikų. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti rekomenduojama chirurginiu būdu pašalinti tonziles. Tuo tarpu paprastos naminės priemonės, pavyzdžiui, garguliavimas sūriu vandeniu ir negausių bei šiltų skysčių gėrimas, gali padėti palengvinti gerklės skausmą.

Peritonzilinis abscesas

Peritonzilinis abscesas – tai būklė, kai tarp gerklės sienelės ir tonzilių kaupiasi infekuoti pūliai. Tai reta tonzilito komplikacija, kurią paprastai sukelia A grupės beta hemolizinio streptokoko bakterija. Jei sergate šia liga, galite jausti tokius simptomus kaip karščiavimas, šaltkrėtis, ausų skausmas, intensyvus gerklės skausmas, kuris paprastai būna tik vienoje pusėje, skausmas atvėrus burną, rijimo sutrikimai, seilėtekis, veido ar kaklo patinimas, galvos skausmas ir gerklės bei žandikaulio liaukų skausmas.

Ką daryti: Gydytojas skirs antibiotikų, jei ši būklė bus pastebėta pakankamai anksti. Tačiau, jei išsivystė pūlinys, gydytojas turės jį išsiurbti adata arba atlikti chirurginę procedūrą. Sunkiais atvejais gali tekti pašalinti ir tonziles. Atminkite, kad kartais dėl šios būklės patinę audiniai gali užblokuoti jūsų kvėpavimo takus ir sukelti kvėpavimo problemų. Jei taip atsitinka, jums reikia skubios medicininės pagalbos.

Sinusų infekcijos

Bakterijų, virusų ar grybelių sukeltos infekcijos gali sukelti sinususus dengiančių audinių uždegimą. Be per didelio seilių kiekio, tai dažniausiai gali sukelti tokius simptomus, kaip blogas burnos kvapas, kosulys, kvapo praradimas, nuovargis, karščiavimas, galvos skausmas, skausmas už akių, dantų skausmas, užgulta nosis ir gerklės skausmas.

Ką daryti: Gydytojas gali paskirti antibiotikų. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti rekomenduojama chirurginė operacija sinusams drenuoti arba padidinti sinuso angą. Namuose naudojamos priemonės, tokios kaip nosies skalavimas fiziologiniu tirpalu, garų inhaliacija ir oro drėkintuvo naudojimas, gali padėti susidoroti su užsikimšusia nosimi. Be to, įsitikinkite, kad vartojate daug skysčių, kad išsklaidytumėte gleives. Venkite ekstremalios temperatūros, skrydžio ir pasilenkimo, kai jūsų sinusai užkimšti.

Nervų sistemos sutrikimai

Dėl nervų sistemą veikiančių būklių gali būti sunku nuryti ir burnoje gali likti seilių perteklius. Kai kurie sutrikimai, dėl kurių gali atsirasti seilėtekis, yra tokie kaip amiotrofinė lateralinė sklerozė, cerebrinis paralyžius, autizmas, Dauno sindromas, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ir insultas. Įvairūs veiksniai, tokie kaip infekcijos, traumos, degeneracija, struktūriniai defektai, autoimuniniai sutrikimai ir kraujotakos sutrikimai, gali pažeisti nervų sistemą.

Kai kurie bendri ir dažni nervų sistemos sutrikimo požymiai yra dilgčiojimas, pojūčių praradimas, nuolatinis galvos skausmas, staiga užklupęs galvos skausmas, staigus regėjimo praradimas, dvigubas matymas, atminties praradimas, koordinacijos stoka, raumenų silpnumas, nerišli kalba, sustingę raumenys, drebulys, traukuliai ir nugaros skausmas, kuris sklinda į kitas kūno dalis.

Ką daryti: Jums reikės kreiptis į gydytoją, kuris specializuojasi neurologinių ligų srityje, ir jam gali tekti atlikti daugybę tyrimų, kad diagnozuotų Jūsų būklę. Pagal diagnozę paskirtas gydymas gali apimti vaistus, fizinę reabilitaciją arba operaciją.

Alergija

Alergija išsivysto, kai jūsų imuninė sistema, kuri gina jūsų organizmą nuo kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, mikrobų, klaidingai reaguoja į nekenksmingą medžiagą. Aplinka, taip pat jūsų genetinė medžiaga gali turėti įtakos alergijos išsivystymui. Medžiagos, dažniausiai sukeliančios alergines reakcijas, yra dulkės, žiedadulkės, pleiskanos, tam tikri maisto produktai, pelėsiai, vaistai, vabzdžių įgėlimai ir kt.

Alerginės reakcijos metu gali pasireikšti ne tik gausus seilėtekis, bet ir tokie simptomai kaip sloga, niežulys, čiaudulys ir bėrimas.

Ką daryti: Vengti medžiagų, kurios gali sukelti alerginę reakciją, yra veiksmingas būdas išvengti alergijos. Gydytojas taip pat gali paskirti vaistų, pavyzdžiui, antihistamininių preparatų, vaistų nuo slogos ar steroidinių vaistų šiai būklei gydyti.

Pasiutligė

Pasiutligė yra viruso sukelta infekcija, kuri pažeidžia nervus ir smegenis. Paprastai ji perduodama įbrėžus ar įkandus užsikrėtusiam gyvūnui. Ji taip pat gali būti perduodama, jei infekuoto gyvūno seilių patenka į atvirą žaizdą, akis ar burną. Šį virusą gali pernešti visi žinduoliai, tačiau dažniau jį platina šunys, katės, šikšnosparniai, meškėnai, lapės, šakalai ir mangustai.

Jei neskiriamas gydymas, pasiutligės simptomai gali pasireikšti praėjus maždaug 3-12 savaičių po užsikrėtimo. Iš pradžių galite jausti aukštą temperatūrą, galvos skausmą, nerimą ir diskomfortą toje vietoje, kur jums įkando. Po kelių dienų gali pasireikšti kiti simptomai, tokie kaip gausus seilėtekis, putos prie burnos, agresyvus elgesys, haliucinacijos, raumenų spazmai, rijimo ir kvėpavimo sunkumai bei paralyžius.

Ką daryti: Pasirodžius pasiutligės simptomams, ji beveik visada baigiasi mirtimi. Todėl svarbu imtis tam tikrų apsaugos priemonių, jei susidūrėte su pasiutligės virusu, pavyzdžiui, jums įkando ar apdraskė užsikrėtęs gyvūnas. Šios priemonės beveik visada veiksmingos, jei pradedamos taikyti prieš pasireiškiant ligos simptomams. Štai ką turite daryti:

Jei jus įbrėžė ar įkando gyvūnas, nedelsdami kelias minutes valykite vietą su muilu ir tekančiu vandeniu, o tada dezinfekuokite jodo ar alkoholio pagrindu pagaminta dezinfekcine priemone.

Kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali rekomenduoti vakcinos nuo pasiutligės kursą ir vaistą, vadinamą imunoglobulinu.

Gastroezofaginio refliukso liga

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – tai būklė, kai skrandžio turinys iš skrandžio juda atgal į maisto vamzdį ir jį dirgina. Gastroezofaginio refliukso liga atsiranda, kai susilpnėja maisto vamzdžio apačioje esantis raumenų žiedas, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu. Dėl to šie raumenys negali tinkamai užsidaryti ir skrandžio turinys patenka į maisto vamzdį. Tokie veiksniai kaip alkoholio vartojimas, nutukimas, rūkymas ir nėštumas gali padidinti šios būklės riziką. Taip pat ir tokios medicininės problemos kaip sklerodermija, kai pastebimas nenormalus jungiamojo audinio augimas, ir hiatalinė išvarža, kai skrandžio dalis persikelia į apatinę krūtinės dalį. Gastroezofaginio refliukso ligą gali sukelti ir tam tikri vaistai, vartojami tokioms ligoms, kaip nemiga, astma ir aukštas kraujospūdis, gydyti.

Kiti gastroezofaginio refliukso ligos simptomai: rėmuo, rijimo sutrikimai, jausmas, kad maistas užstrigo už šonkaulių, švokštimas, pykinimas po valgio, kosulys, užkimęs balsas ir gerklės skausmas. Simptomai gali sustiprėti po valgio, naktį arba atsigulus.

Ką daryti: Naudingos gali būti tokios priemonės, kaip mažesnis valgymas, simptomų atsiradimą sukeliančių maisto produktų vengimas ir svorio reguliavimas. Simptomams palengvinti taip pat galite vartoti receptinių vaistų bei antacidinių preparatų. Tam tikrais atvejais gydytojas gali patarti atlikti operaciją.

Pykinimas

Pykinimas – tai nemalonus jausmas, dėl kurio norisi vemti. Ir žmonės paprastai prieš pat vėmimą gamina seilių perteklių. Pykinimą gali sukelti daugelis veiksnių, įskaitant infekcijas, migreną, rytinį pykinimą, pykinimą dėl judėjimo, apsinuodijimą maistu ir chemoterapiją.

Ką daryti: Gali būti naudinga vengti kieto maisto maždaug 6 valandas po to, kai nustojama vemti. Taip pat įsitikinkite, kad vartojate daug skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos. Paprastai pykinimas nėra priežastis nerimauti, tačiau jei taip pat jaučiate tokius simptomus, kaip kraujas vėmime, stiprus pilvo skausmas, galvos skausmas ir sustingęs kaklas arba vemiate ilgiau nei 24 valandas, kreipkitės į gydytoją.

Nėštumas

Kai esate nėščia, gali gamintis per didelis seilių kiekis. Tai gali sukelti pykinimas arba nėštumo metu dažnai pasitaikantis refleksas.

Ką daryti: Tai nėra priežastis nerimauti ir turėtų praeiti savaime.

Kūdikių dantų dygimas

Kūdikiui dygstant dantukams gali išsiskirti per didelis seilių kiekis, todėl jis gali seilėtekis. Dygstant dantims kūdikis taip pat gali kąsti ar graužti ir sukelti tokius simptomus kaip dirglumas ir odos bėrimas. Ji taip pat gali karščiuoti.

Ką daryti: Gali būti naudinga duoti kūdikiui ką nors šalto, pavyzdžiui, daržovių ledinuką, kad jis galėtų jį graužti. Taip pat pabandykite švelniai masažuoti kūdikio dantenas švariu pirštu, kad jas nuramintumėte.