Galimos endometriozės priežastys ir rizikos veiksniai

Endometriozė yra viena iš labiausiai paplitusių ginekologinių ligų pasaulyje. Endometrioze gali susirgti bet kuri moteris, kuriai prasidėjo mėnesinės, tačiau ji dažniau pasitaiko 30-40 metų amžiaus moterims. Audinys, dengiantis gimdos vidų (endometriumas), auga dubens ertmėje, pavyzdžiui, kiaušintakiuose, kiaušidėse, už gimdos ribų arba šlapimo pūslėje, šlapimtakiuose, žarnyne ir tiesiojoje žarnoje. Jis gali augti net tarp tiesiosios žarnos ir gimdos esančiame tarpelyje. Labai retai audinys išauga ir už dubens ertmės ribų – ant plaučių, galvos, nugaros smegenų, kelio, nosies ir kitų kūno dalių.

Endometriozės lopinėliai vadinami pažeidimais, implantais arba mazgeliais. Implantai gali skirtis dydžiu, spalva ir forma, tačiau ankstyvosiose stadijose jie paprastai būna labai maži ir atrodo kaip skaidrūs spuogeliai. Tačiau augdami jie gali virsti mažais mazgeliais, plokščiais pažeidimais arba cistomis, vadinamomis endometriomomis. Cistos gali būti mažesnės už žirnį arba didesnės už greipfrutą ir bespalvės, raudonos arba labai tamsiai rudos spalvos. Cistos paprastai susidaro ant kiaušidžių ir gali būti pripildytos seno, tiršto, tamsiai rudo kraujo.

Nepaisant to, kad tai labai aktyvi medicinos tyrimų sritis, niekas (kol kas) tiksliai nežino, kas sukelia endometriozę! Yra iškelta keletas tikėtinų teorijų, todėl apžvelkime keletą labiausiai priimtinų.

Hormonai, pavyzdžiui, estrogenai

Akivaizdu, kad estrogenas yra hormonas, skatinantis endometriozės atsiradimą. Ilgas estrogenų poveikis gali sukelti endometriozę, kaip antai nutukimo, trumpo menstruacijų ciklo ir ankstyvo amžiaus menstruacijų atvejais. Endometriumo ląstelių receptoriai jungiasi su estrogenu ir kitu svarbiu hormonu progesteronu, kurie skatina gimdos augimą ir sustorėjimą. O kai šios ląstelės prisitvirtina prie kūno dalių ir organų, esančių už gimdos ribų, ir hormonų funkcijos tęsiasi, atsiranda randai ir kraujavimas.

Atgalinis mėnesinių srautas (retrogradinės mėnesinės)

Viena iš labiausiai paplitusių teorijų, kodėl atsiranda endometriozė, yra ta, kad dalis gimdos audinio, išsiskiriančio per mėnesines, grįžta atgal į dubens sritį arba pilvo ertmę per kiaušintakius, užuot ištekėjusi per makštį. Šis reiškinys paprastai vadinamas retrogradinėmis menstruacijomis. Tačiau retrogradinės menstruacijos ne visiškai paaiškina endometriozę, nes beveik visos moterys patiria tam tikro lygio retrogradines menstruacijas, tačiau tik nedaugelis suserga endometrioze.

Imuninės sistemos problemos

Bendrosios imuninės sistemos sutrikimai gali prisidėti prie endometriozės atsiradimo.

Imuninė sistema gali nesugebėti aptikti ir sunaikinti endometriumo audinių taip, kaip turėtų, todėl audiniai gali augti už gimdos ribų. Tai gali paaiškinti, kodėl endometrioze sergančios moterys taip pat linkusios sirgti autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip Sjögreno sindromas ir reumatoidinis artritas, bei uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ir opinis kolitas. Tačiau šis ryšys vis dar nėra aiškus ir mokslininkai dar nenusprendė, ar endometriozė turėtų būti traktuojama kaip autoimuninė liga.

Kita vertus, endometriozės sukeltą skausmą, nevaisingumą ir žalą gali lemti pernelyg aktyvi imuninė sistema. Organizmas endometriumo implantus gali laikyti priešiškais ir juos pulti. Makrofagų arba didžiųjų baltųjų kraujo kūnelių visada yra daug endometrioze sergančioms moterims. Makrofagai gamina labai stiprius veiksnius, tokius kaip citokinai ir prostaglandinai, kurie sukelia uždegimą ir pažeidžia ląsteles bei audinius.

Genetinės priežastys arba gimimo anomalija

Yra labai didelė tikimybė, kad endometriozė yra genetiškai paveldima, nes šeimoje sergant endometrioze yra daug didesnė tikimybė ja susirgti. Vis dar atliekami tyrimai, kaip tiksliai endometriozė gali būti perduodama iš motinų dukterims. Kai kurie mokslininkai taip pat mano, kad endometriozė yra gimimo anomalija, kai moters vaisiaus endometriumo ląstelės vystosi už gimdos ribų. Vėliau gyvenime, kai šiai moteriai prasideda mėnesinės, šios ląstelės tampa skausmingais pažeidimais.

Pilvo arba dubens chirurginė operacija

Chirurginės procedūros kartais gali sukelti endometriozę. Pavyzdžiui, jei moteriai, sirgusiai endometrioze, atliekama operacija pilvo ar dubens srityje (įskaitant Cezario pjūvį), prie chirurginio pjūvio gali prisitvirtinti endometriozės implantų. Dėl to vėliau gyvenime operacijos randas gali tapti endometriozės priežastimi.

Ląstelių transformacija už gimdos ribų

Mokslininkai mano, kad kartais už gimdos ribų esančios ląstelės pasikeičia ir tampa panašios į gimdą išklojančias ląsteles. Taip endometriozė atsiranda netikėtose vietose, pavyzdžiui, nykštyje ar kelyje. Tačiau kodėl taip nutinka, medicinos mokslas kol kas nesupranta.

Ląstelių judėjimas

Dar viena priežastis, dėl kurios endometriozė atsiranda kituose kūno organuose, pavyzdžiui, plaučiuose, yra ta, kad gimdos gleivinės ląstelės keliauja limfine sistema arba kraujagyslėmis ir prisitvirtina prie šių dalių.

Nepaaiškinamos priežastys

Yra žinoma, kad endometriozė išsivysto ir moterims po histerektomijos (t. y. gimdos pašalinimo), tačiau iki šiol nėra rasta patenkinamo paaiškinimo. Kita nepaaiškinama situacija – retas endometriozės pasireiškimas vyrams, kurie medicininio gydymo metu buvo veikiami estrogenų.

Endometriozės rizikos veiksniai

Kaip minėjome anksčiau, endometrioze gali susirgti bet kuri moteris, kuri turi menstruacijas. Tačiau didesnė tikimybė susirgti šia liga yra, jei:

Šeimos anamnezė: Šeimoje sergate endometrioze, todėl tikimybė, kad taip pat sirgsite endometrioze, yra 6 kartus didesnė.
Ankstyvos mėnesinės: Jums prasidėjo mėnesinės iki 11 metų.
Trumpas mėnesio ciklas: Jūsų mėnesinių ciklas trumpesnis nei 27 dienos.
Gausios mėnesinės: Jūsų mėnesinės yra ypač gausios ir trunka ilgiau nei savaitę.

Ar galiu išvengti endometriozės?

Tikrai ne. Nėra patikimo būdo, kaip išvengti endometriozės, tačiau galite pabandyti sumažinti jos išsivystymo tikimybę mažindama estrogenų kiekį organizme. Juk tai hormonas, atsakingas už gimdos gleivinės storėjimą kiekvieną mėnesį. Keletas būdų, kaip galite sumažinti estrogenų kiekį:

Naudojant hormoninius kontracepcijos metodus: Aptarkite su savo gydytoju akušeriu-ginekologu kontraceptines tabletes ar pleistrus, kuriuose yra mažesnis estrogenų kiekis.

Alkoholio pertekliaus vengimas: Alkoholio vartojimą ribokite iki 1 gėrimo per dieną.

Vengti kofeino pertekliaus: Per didelis kavos, gazuotų gėrimų ar net žaliosios arbatos kiekis gali padidinti estrogenų kiekį. Apsiribokite maždaug vienu kofeino turinčiu gėrimu per dieną.

Reguliariai mankštintis: Reguliuokite savo estrogenų kiekį: bent 4 valandas per savaitę mankštinkitės, kad sureguliuotumėte savo estrogenų kiekį.

Pasaulyje endometrioze serga apie 3-10 proc. visų reprodukcinio amžiaus moterų. Tačiau kadangi apie 11 proc. moterų, sergančių endometrioze, nepasireiškia jokie simptomai, todėl tikrasis sergančiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis. Svarbu žinoti priežastis ir rizikos veiksnius, kad galėtumėte išsiaiškinti savo padėtį.