Faktai apie virškinimo sistemą, kuriuos turėtumėte žinoti
Virškinimo sistema yra žmogaus kūno energijos namai. Tai grupė organų, dirbančių kartu, kad suvalgytą maistą paverstų energija.
Tačiau tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Virškinimo sistemoje vyksta daug sudėtingų procesų. Bet koks vieno ar kelių iš šių procesų pokytis gali sukelti virškinimo problemų – lengvų ar sunkių, priklausomai nuo pokyčio intensyvumo.
Dauguma žmonių nesupranta virškinimo sistemos svarbos, kol nepatiria tam tikrų nemalonių pojūčių.
Svarbūs faktai apie virškinimo sistemą
Apžvelkime keletą svarbių faktų apie virškinimo sistemą, kuriuos visi turėtume žinoti.
Niekada nereikėtų pamiršti viduriavimo
Viduriavimas – tai virškinimo problema, kurią gyvenime patiria dauguma žmonių. Jį gali sukelti mikroorganizmai, pavyzdžiui, virusai, bakterijos arba parazitai. Jį taip pat gali sukelti nerimas, alergija maistui ar net alkoholis. Kad ir kokia būtų priežastis, viduriavimas nėra virškinimo sutrikimas, kurio nereikėtų pamiršti.
Viduriavimas atima iš organizmo skysčius ir druskas, kurie reikalingi normaliam jo funkcionavimui. Jei viduriavimas nekontroliuojamas, jis gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Jei jaučiate viduriavimo simptomus, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją.
Aštrus maistas ir stresas nesukelia skrandžio opų
Dauguma žmonių mano, kad stresas ar aštrus maistas gali sukelti skrandžio opas. Tačiau tai nėra tiesa. Skrandžio opas sukelia bakterijos – Helicobacter pylori bakterijos. Jas taip pat gali sukelti tam tikri vaistai.
Tiesa, aštrus maistas ar stresas gali pabloginti skrandžio opų simptomus, tačiau niekada negali būti jų priežastimi.
Storosios žarnos valymas nėra būtinybė
Dauguma žmonių mano, kad svarbu išvalyti gaubtinę žarną, kad pagerėtų virškinimas ir kiti po jo vykstantys procesai. Tačiau storosios žarnos valymas reikalingas tik tuo atveju, jei jums reikia atlikti procedūrą, vadinamą kolonoskopija (tyrimas, leidžiantis gydytojui iš arčiau apžiūrėti jūsų žarnyną).
Jūsų organizmas jau turi sistemą, kuri padeda atsikratyti jame esančių atliekų ir toksinų. Norint normaliai funkcionuoti, nebūtina valyti gaubtinės žarnos. Tiesą sakant, storosios žarnos valymas nerekomenduojamas, jei sergate infekcija, divertikulitu, uždegimine žarnyno liga, hemorojumi, turite kraujospūdžio, širdies ar inkstų problemų.
Hemorojus nesukelia šaltas paviršius
Hemorojus atsiranda dėl spaudimo tuštinantis. Dažniausiai tai įvyksta dėl stipraus vidurių užkietėjimo arba viduriavimo. Jis taip pat gali atsirasti, jei ilgai sėdite.
Nors hemorojus gali atsirasti dėl ilgo sėdėjimo, tačiau klaidingai manoma, kad jis gali atsirasti sėdint ant šalto paviršiaus. Tai netiesa, nes paviršiaus temperatūra neturi jokios įtakos hemorojaus atsiradimui.
Dirgliosios žarnos sindromas yra dažna virškinimo problema
Jei manote, kad dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra retas virškinimo sutrikimas ir kad jis jums negali pasireikšti, klystate. Dirgliosios žarnos sindromas yra gana dažna problema, kuri paprastai yra ilgalaikė.
Dažniausi dirgliosios žarnos sindromo simptomai yra pilvo skausmas ir mėšlungis, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, pernelyg didelis vidurių pūtimas ir kt.
Dietos negali „išgydyti” dirgliosios žarnos sindromo
Dirgliosios žarnos sindromą gali sukelti maisto netoleravimas. Taigi, kažkas, ką valgote ar geriate, gali sukelti šį sindromą. Tačiau jokia dieta negali padėti išgydyti šios sveikatos būklės.
Pavyzdžiui, jei jūsų organizme šią būklę sukelia pieno produktai, galite laikytis dietos be pieno produktų. Tačiau taip elgdamasi ji tik pašalina dirgiklius, galinčius pabloginti būklę, bet visiškai jos neišgydo.
Dirgliosios žarnos sindromas ir uždegiminė žarnyno liga nėra tas pats
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) ir uždegiminė žarnyno liga (UŽL) dažnai painiojami ir klaidingai suprantami kaip ta pati sveikatos būklė. Tačiau tai yra dvi labai skirtingos sveikatos problemos.
Dirgliosios žarnos sindromas yra ilgalaikė virškinimo problema, susijusi su žarnyno dirginimu ir pažeidimais, o uždegiminė žarnyno liga yra terminas, vartojamas apibūdinti dviem ligoms – opiniam kolitui ir Krono ligai – kurios sukelia žarnyno uždegimą.
Taigi, tai yra dvi skirtingos sveikatos būklės ir jų niekada nereikėtų painioti.
Nėra jokių taisyklių dėl žarnyno judesių
Daugelis žmonių mano, kad nehigieniška, jei neišsituštinate bent kartą per dieną. Tačiau tai netiesa. Nėra jokių reguliarių tuštinimosi taisyklių.
Skirtingi žmonės tuštinasi skirtingai. Vieni tuštinasi kartą per dieną, o yra tokių, kurie tą patį daro tikriausiai du ar tris kartus per dieną. Dauguma gydytojų abi būsenas laiko normaliomis.
Jei skrandis gurgia, tai ne visada reiškia, kad esate alkanas
Įprasta manyti, kad jei skrandis gurgia arba skleidžia juokingus garsus, tai reiškia, kad esate alkanas. Tačiau tai ne visada tiesa.
Skrandis, kuris gurgia, ne visada reiškia, kad jums reikia maisto. Ekspertai teigia, kad jūsų žarnyno judesiai sužadinami arba suaktyvinami pagalvojus ar net pamačius maistą. Kai taip atsitinka, signalai siunčiami į virškinimo sistemos organus, įskaitant skrandį ir žarnyną. Riaumojimas – tai skrandžio raumenų susitraukimas ir nebūtinai yra alkio požymis.
Kramtomosios gumos rijimas gali būti pavojingas – tai mitas
Tikriausiai prisimenate, kaip tėvai jums sakė būti atsargiems kramtant gumą, o jos nurijimas reiškė, kad ji skrandyje išliks ilgiau nei septynerius metus.
Na, nė viena iš šių žodžių nėra tiesa. Tiesa, kad kramtomosios gumos negalima suvirškinti, tačiau tai, ko nesuvirškina organizmas, paprastai pasišalina per septynias dienas. Taigi, dabar jau žinote, kad praryti gumą tikrai nėra taip pavojinga.