Etiniai dirbtinio intelekto aspektai: Atskaitomybė ir inovacijos

Šiuolaikinės inovacijos ir atsakomybė labai priklauso nuo technologijų, o tai matyti iš dirbtinio intelekto (DI) reikšmės. Pastarasis palengvino atsakymų ir procedūrų, kurių anksčiau nebuvo galima sutikti, teikimą.

Nepaisant to, egzistuoja daugybė etinių dirbtinio intelekto aspektų, kurie iškilo dėl spartaus jo vystymosi tempo ir įtraukimo į žmonių gyvenimą. Taigi, kad galėtume atsakingai naudotis šia galinga technologija, turime spręsti daugybę etinių dirbtinio intelekto klausimų.

Šališkumas ir sąžiningumas

Dirbtinio intelekto inžinieriai nesukuria iš oro – veikiau tai dirbtinis intelektas, kopijuojantis mūsų visuomenės ydas. Realus dirbtinio intelekto panaudojimas, jei jis apmokytas pagal duomenis, kurie neapima žmogaus gyvenimo įvairovės, iš tikrųjų gali sustiprinti blogas visuomenės preferencijas ar neigiamus išankstinius nusistatymus.

Tai matyti iš tokių dalykų kaip rasinis šališkumas analitinėje programinėje įrangoje, skirtoje nusikalstamumo lygiui prognozuoti, ir seksualinis šališkumas žmogiškųjų išteklių atrankos programose. Siekiant valdyti šią riziką, reikia naudoti įvairių formų duomenis ir kurti dirbtinį intelektą, susijusį su įvairove. Vis dėlto dirbtinio intelekto procedūrų atvirumas ir dirbtinio intelekto sistemų pateiktų veiksmų priežastys taip pat yra labai svarbūs teisingumui.

Privatumas ir duomenų apsauga

Gyvename „didžiųjų duomenų“ eroje, kurioje informacija tapo pagrindine preke, o dirbtinis intelektas yra milžinas, ryjantis kuo daugiau jos. Nors kiekviena didelė balansuojanti naujovė ir atsakomybė reikalauja savo atlygio ir sąnaudų, dirbtinis intelektas, nesustabdomai reikalaujantis duomenų, yra privatumą pažeidžianti priemonė.

Nors galima pateikti tik konkrečią asmens informaciją ir gauti rezultatą, į dirbtinio intelekto sistemą patekusi asmeninė informacija gali būti panaudota taip, kaip žmogus nesitiki ar nesutinka.

Atskaitomybė ir skaidrumas

Taip pat iškyla ir prisideda problema, kas yra atsakingas už sprendimų priėmimą, nes šios užduotys deleguojamos dirbtinio intelekto sistemoms. Vienas iš ypač svarbių klausimų, kylančių diegiant „protingą“ sistemą, yra atsakomybė – kas arba kas atsako, kai sistemos sprendimas lemia nepalankų rezultatą?

Ar tai tokios programos kūrėjai, naudotojai, kurie generuoja konkretų turinį ir duomenis, duomenų teikėjai, ar pati programa, patobulinta dirbtinio intelekto funkcijomis? Norint išlaikyti etinius aspektus dirbtinio intelekto srityje, svarbiausia pasisakyti už tai, kad jis būtų operatyviai aiškus, o atskaitomybės valdymas – išskirtinis.

Aplinkosaugos aspektai

Dirbtinio intelekto poveikis aplinkai dažnai ignoruojamas. Sudėtingiems dirbtinio intelekto modeliams mokyti reikia daug skaičiavimo valandų, o tai reiškia, kad taip pat reikia daug energijos, dažniausiai gaunamos iš iškastinio kuro. Tai gali būti panašu į susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto tvarumo. Kai kurie dalykai, kuriuos galime padaryti, kad sumažintume dirbtinio intelekto ekologinį pėdsaką, apima aplinkai draugišką dirbtinio intelekto kūrimą, algoritmų optimizavimą siekiant efektyvaus energijos vartojimo ir ekologiškų energijos šaltinių naudojimą.

Žmogaus vertinimo vaidmuo

Žmogaus sprendimas dirbtiniame intelekte reiškia žmogaus įžvalgų ir konteksto supratimo integravimą į dirbtinio intelekto sprendimų priėmimo procesus. Nykstančios ribos tarp to, kokias užduotis dirbtinis intelektas gali atlikti geriau už žmogų ir, atvirkščiai, kur jis jų visai negali atlikti, sukelia etinę problemą šio technologijų segmento centre. Todėl būtina nubrėžti šias ribas, kad dirbtinis intelektas iš tikrųjų papildytų žmogaus sprendimą, bet jo nepakeistų, ypač tokiais gyvybiškai svarbiais aspektais kaip moralė ar etika, kurių svarbos neįmanoma pervertinti.

Pusiausvyros aktas

Žongliravimas sprendimais – tai švelni pusiausvyra tarp novatoriškumo ir etinių sumetimų dirbtinio intelekto srityje. Dirbtinis intelektas teikia didelių privalumų, ypač tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, bendravimas ir geresnis našumas, nors yra pavojus, kad gali būti pažeistos žmogaus teisės, jei nėra jam skirtų etikos kontrolės mechanizmų. Todėl tie, kurių pareiga yra susijusi su jo kūrimo procesu arba naudojimu, turi ir toliau sutelkti dėmesį į jo naudą, o ne į su jo naudojimu susijusias išlaidas.