Dvasingumo nauda psichinei ir fizinei sveikatai

Išsiaiškinkime vieną dalyką. Nors religija arba tikėjimas yra susijęs su dvasingumu, dvasingumas yra už religijos ribų. Tai du skirtingi dalykai. Visų religijų tikslas – pasiekti tą dvasinę psichinę būseną. Bendros dvasios, gyvenančios visuose žemės kūriniuose, suvokimas yra dvasingumas. Žmonės yra vienintelės būtybės, galinčios pasiekti tokią proto būseną. Tačiau tam tikros iliuzijos mus suklaidina ir mes paskęstame gyvenime, nesuvokdami tikrosios savo egzistencijos prasmės ir tikslo.

Senovės hinduistų regėtojai šią iliuziją vadino „maja”. Dvasingumas padeda atskleisti šią majos antklodę ir leidžia mums pamatyti gyvenimo dalykus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Klaidingos prielaidos ir neteisingas suvokimas mus klaidina ir sukelia nelaimę. Dvasingumas turi gydomųjų galių ir gali pakeisti mūsų gyvenimą. Štai keletas svarbiausių dvasingumo privalumų.

Gerina psichinę ir fizinę sveikatą

Dvasingumas teigiamai veikia mūsų psichinę ir fizinę sveikatą. Dvasingi žmonės paprastai būna laimingi ir patenkinti tuo, ką turi. Šis geros savijautos jausmas prisideda ir prie fizinės sveikatos. Kai kontroliuojate savo protą, galite lengvai kontroliuoti ir kūną. Daugelį metų psichologai religiją ir dvasingumą laikė atokiau nuo klinikinės praktikos. Tikriausiai taip buvo dėl tam tikro religinio pasibjaurėjimo tarp pirmųjų psichologijos pradininkų, o gal dėl to, kad psichologams trūko šios srities išsilavinimo. Šiandien yra daugybė moksliškai pagrįstų priežasčių, dėl kurių dvasingumą galima praktikuoti siekiant bendros sveikatos. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad dvasiškai integruoti gydymo metodai yra tokie pat veiksmingi kaip ir kiti gydymo būdai.

Išmokite atjausti

Užuojauta yra didžiulė vertybė, kurią gali turėti žmogus. Žodis „užuojauta” reiškia „kentėti kartu”. Kitų žmonių skausmo supratimas ir užuojauta jiems sujungia mumyse esančią dvasią. Kartu su šia dorybe labai svarbus vaidmuo tenka ir tolerancijai. Išmokus priimti kitus, tolerancija atsiranda savaime. Šiuolaikiniame pasaulyje būtent dėl atjautos ir tolerancijos stokos beprasmiškai nužudyti milijonai žmonių. Dvasingumas moko mus atjautos ir tolerancijos.

Įveikti mirties baimę

Didžiausia baimė, kurią žmogus gali įveikti, yra mirties baimė. Tai didžiausia visų būtybių baimė. Ši baimė tam tikra prasme yra gera, nes apsaugo mus nuo pavojingų veiksmų, kurie gali mus pražudyti. Tačiau turėdami gilų supratimą, kurį mums suteikia dvasingumas, suprantame, kad mirtis ištinka tik kūną, o „tikrasis aš” yra nemirtingas. Dvasingumas mus apšviečia ir įkvepia išminties. Konkretus tyrimas parodė, kad iš 90 ŽIV užsikrėtusių pacientų dvasiškai aktyvūs asmenys mažiau bijojo mirties. Dvasingumas padeda mums priimti, kad mirtis yra neatsiejama gyvenimo dalis, ir suteikia jėgų su ja susidoroti.

Užkirskite kelią depresijai, skatinkite laimę

Kaip ir Bobo Marlio dainoje „Don’t worry, be happy”, dvasingumas gali padėti įveikti rūpesčius. Galbūt jis nepadės jūsų problemoms išnykti per vieną naktį, bet tikrai gali padėti su jomis susidoroti. Dvasingumas gali pagydyti tam tikras psichines būsenas, pavyzdžiui, traumas ir depresiją. Iš tikrųjų dvasinių praktikų metu pasiektas minčių aiškumas gali padėti pažvelgti į problemą iš visiškai naujos perspektyvos ir pasiūlyti veiksmingų sprendimų.

Įrodyta, kad konkrečios dvasinės praktikos pagerina sveikatos būklę. Meditacija apie 10-20 minučių du kartus per dieną yra naudinga gydant klinikinę depresiją. Dvasingumas daro kaupiamąjį poveikį sveikatai visą gyvenimą, o tikrąjį jo potencialą galime suvokti tik vėlesniame gyvenimo etape. Tyrimai parodė, kad dvasinės praktikos teigiamai prisideda prie sveikesnio gyvenimo ir laimingesnio gyvenimo.

Apsauga nuo streso

Stresas veikia mus visus ir daro neigiamą poveikį mūsų psichinei ir fizinei sveikatai. Daugelis ligų iš tikrųjų kyla iš proto dėl streso ir vėliau pasireiškia kaip fiziniai negalavimai. Šios ligos vadinamos psichosomatinėmis ligomis. Nors sunku patikėti, tiesa, kad daugybę ligų sukelia stresas. Tyrimai rodo, kad dvasingumas yra puiki priemonė kovoti su stresu ir pasiekti ramią būseną. Religinės bendruomenės tampa socialiniais ratais, kurie teikia paramą ir mažina stresą žmonių gyvenime. Poilsio ir atokvėpio nuo darbo ir kasdienio gyvenimo reikalavimų laikotarpiai padeda sumažinti stresą, kuris yra pagrindinė lėtinių ligų priežastis, vis dar sudaranti pagrindinę mirties priežastį Vakarų visuomenėje. Tyrimai rodo, kad kuo ankstesniame amžiuje pradedama religinė praktika, tuo mažesnis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Pasiekti sėkmę

Sėkmė paprastai matuojama materialistiniais dalykais ir dažnai tapatinama su pinigais. Sėkmei priskiriamos jūsų pajamos, pragyvenimo lygis, padėtis asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Nepaisant to, kad turite visa tai ir dar daugiau, jei nesugebate būti laimingi ir patenkinti, sėkmė nieko nereiškia. Dvasingumas padeda pasiekti subalansuotą dvasinę būseną ir suteikia mintims aiškumo. Žmonėms, kurie taiko dvasines praktikas, lengviau sekasi. Jie taip pat gali geriau susidoroti su nesėkmėmis ir toliau stengtis, užuot pasidavę. Tikroji sėkmė yra tada, kai jūsų vidinio „aš” netrikdo išoriniai padariniai. Kai pasieksite vidinę ramybę, jokie žemiški įvykiai negalės jos sutrikdyti. Štai tokia yra tikroji sėkmė.