Dirbtinis intelektas versus žmogaus intelektas

Dirbtinis intelektas iš mokslinės fantastikos srities į kasdienį gyvenimą padarė didelę pažangą. Kadangi dirbtinis intelektas taip plačiai paplito šiuolaikinėse pramonės šakose ir kasdieniniame žmonių gyvenime, kilo nauja diskusija, kurioje susiduria dvi konkuruojančios paradigmos – dirbtinio intelekto ir žmogaus intelekto.

Nors dirbtinio intelekto tikslas – sukurti ir sukurti protingas sistemas, galinčias atlikti darbus, analogiškus tiems, kuriuos atlieka žmonės, negalime nekelti klausimo, ar dirbtinis intelektas yra tinkamas pats savaime. Šiame straipsnyje aptariamos įvairios temos, įskaitant galimą dirbtinio intelekto poveikį darbo ir ekonomikos ateičiai, kuo dirbtinis intelektas skiriasi nuo žmogaus intelekto ir etinius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti.

Kas yra dirbtinis intelektas?

Terminas „dirbtinis intelektas” gali būti vartojamas kalbant apie bet kokį kompiuterį, kuris pasižymi į žmogaus smegenis panašiomis savybėmis, įskaitant gebėjimą kritiškai mąstyti, priimti sprendimus ir didinti produktyvumą. Dirbtinio intelekto pagrindas yra žmogaus įžvalgos, kurias galima nustatyti taip, kad mašinos galėtų lengvai realizuoti darbus – nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių.

Sintetinamos įžvalgos yra intelektinės veiklos, įskaitant studijas, analizę, logiką ir stebėjimą, rezultatas. Užduotys, įskaitant robotiką, valdymo mechanizmus, kompiuterinę regą, planavimą ir duomenų gavybą, priskiriamos dirbtinio intelekto sričiai.

Kas yra žmogaus intelektas?

Žmogaus intelektas – tai žmogaus gebėjimas mąstyti, suprasti, mokytis, planuoti, spręsti problemas, bendrauti ir prisitaikyti prie aplinkos. Tai gebėjimas naudotis turima informacija ir taikyti ją įvairiose situacijose. Žmogiškasis intelektas taip pat susijęs su emociniu intelektu, kuris apima gebėjimą atpažinti ir išreikšti emocijas, suprasti kitus žmones ir veiksmingai su jais bendrauti. Žmogiškasis intelektas yra labai sudėtingas ir vis dar yra mokslinių tyrimų ir studijų objektas.

Žmogaus intelekto ir elgesio ištakos gali būti siejamos su unikaliu individo genetikos, auklėjimo ir įvairių situacijų bei aplinkos poveikio deriniu. Ir jis visiškai priklauso nuo žmogaus laisvės formuoti savo aplinką taikant naujai įgytą informaciją.

Dirbtinis intelektas ir žmogaus intelektas

Toliau pateikiamas žmogaus intelekto ir dirbtinio intelekto palyginimas:

Evoliucija

Kognityviniai gebėjimai mąstyti, samprotauti, vertinti ir t. t. žmogui būdingi iš prigimties.
Norbertui Vineriui (Norbert Wiener), kuris iškėlė hipotezę apie kritikos mechanizmus, priskiriamas svarbus ankstyvasis indėlis į dirbtinio intelekto vystymąsi.

Esmė

Žmogaus intelekto paskirtis – derinti įvairias pažintines veiklas siekiant prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Dirbtinio intelekto tikslas – sukurti kompiuterius, kurie galėtų elgtis kaip žmonės ir atlikti darbus, kuriuos paprastai atlieka žmonės.

Funkcionalumas

Žmonės naudojasi atmintimi, apdorojimo galimybėmis ir kognityviniais gebėjimais, kuriuos suteikia jų smegenys.
Duomenų ir komandų apdorojimas yra labai svarbus dirbtinio intelekto valdomų prietaisų veikimui.

Veikimo tempas

Kalbant apie greitį, žmonės neprilygsta dirbtiniam intelektui ar robotams.
Kompiuteriai geba apdoroti daug daugiau informacijos didesniu tempu nei žmonės. Pavyzdžiui, žmogaus protas gali atsakyti į matematinį uždavinį per penkias minutes, o dirbtinis intelektas gali išspręsti dešimt uždavinių per vieną minutę.

Gebėjimas mokytis

Žmogaus intelekto pagrindas įgyjamas per mokymosi procesą, kuris vyksta per įvairią patirtį ir situacijas.
Robotai negali mąstyti abstrakčiai ar daryti išvadų remdamiesi praeities patirtimi. Jie geba įgyti žinių tik susidūrę su medžiaga ir nuosekliai praktikuodamiesi, nors niekada nesukurs pažinimo proceso, kuris būtų būdingas tik žmonėms.

Pasirinkimo priėmimas

Žmonių priimamiems sprendimams gali turėti įtakos ne tik skaičiais pagrįsti subjektyvūs veiksniai.
Kadangi dirbtinis intelektas vertina remdamasis įgytų faktų visuma, priimdamas sprendimus jis yra išskirtinai objektyvus.

Tobulumas

Kai kalbama apie žmogaus įžvalgas, beveik visada egzistuoja „žmogiškosios klaidos” galimybė, kuri reiškia tai, kad tam tikri niuansai tam tikru metu gali būti nepastebėti.
Tai, kad dirbtinio intelekto galimybės yra sukurtos remiantis gairių, kurios gali būti atnaujinamos, rinkiniu, leidžia jam reguliariai teikti tikslius rezultatus.

Patikslinimai

Žmogaus protas geba koreguoti savo perspektyvas, reaguodamas į besikeičiančias aplinkos sąlygas. Dėl šios priežasties žmonės geba įsiminti informaciją ir puikiai atlikti įvairią veiklą.
Dirbtiniam intelektui prisitaikyti prie nebūtinų pokyčių prireikia daug daugiau laiko.

Lankstumas

Gebėjimas tinkamai vertinti situaciją yra labai svarbus atliekant daug užduočių vienu metu, kaip rodo žongliravimas įvairiais darbais vienu metu.
Lygiai taip pat, kaip sistema gali mokytis užduočių po vieną, dirbtinis intelektas vienu metu gali atlikti tik dalį užduočių.

Socialinis ryšys

Žmonės pranašesni už kitus gyvūnus gebėjimu įsisavinti teorinius faktus, savimonės lygiu ir jautrumu kitų žmonių emocijoms. Taip yra todėl, kad žmonės yra socialūs sutvėrimai.
Dirbtinis intelektas dar neįsisavino gebėjimo fiksuoti susijusius socialinius ir entuziastingus rodiklius.

Operatyvumas

Jį galima apibūdinti kaip išradingą arba kūrybingą.
Jis pagerina bendrą sistemos veikimą. Jam neįmanoma būti kūrybiškam ar išradingam, nes robotai negali mąstyti taip, kaip žmonės.

Kokias smegenų ląsteles galima pakoreguoti, kad greičiau mokytųsi?

Remiantis naujausių tyrimų rezultatais, pakeitus tam tikrų ląstelių elektrines charakteristikas neuroninių grandinių modeliavimuose, tinklai greičiau įsisavindavo naują informaciją nei modeliavimuose su identiškomis ląstelėmis. Jie taip pat nustatė, kad tinklams pasiekti tuos pačius rezultatus reikėjo mažesnio pakeistų ląstelių skaičiaus ir kad šis metodas sunaudojo mažiau išteklių nei modeliai, kuriuose buvo naudojamos identiškos ląstelės.

Šie rezultatai ne tik atskleidžia, kaip žmogaus smegenys puikiai mokosi, bet ir gali padėti kurti pažangesnes dirbtinio intelekto sistemas, pavyzdžiui, kalbos ir veido atpažinimo programinę įrangą skaitmeniniams asistentams ir autonomines transporto priemonių navigacijos sistemas.

Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė „laiko konstantos”, t. y. tempo, kuriuo viena ląstelė priima sprendimą dėl savo likimo, remdamasi susijusių ląstelių veiksmais, reguliavimui. Kai kurios ląstelės sprendimus priima greitai, o kitos reaguoja ilgiau ir savo pasirinkimą grindžia netoliese esančių ląstelių veiksmais.

Kokia bus žmogaus ir dirbtinio intelekto ateitis?

Dirbtinio intelekto galimybės nuolat plečiasi. Dirbtinio intelekto sistemoms sukurti reikia nemažai laiko, o to neįmanoma padaryti be žmogaus įsikišimo. Visos dirbtinio intelekto formos, įskaitant savaeiges transporto priemones ir robotiką, taip pat sudėtingesnes technologijas, pavyzdžiui, kompiuterinę regą ir natūralios kalbos apdorojimą, priklauso nuo žmogaus intelekto.

Dirbtinio intelekto poveikis darbo vietų ateičiai

Užduočių automatizavimas

Labiausiai pastebimas dirbtinio intelekto poveikis – anksčiau rankomis atliekamų procesų skaitmeninimas ir automatizavimas įvairiose pramonės šakose. Šios užduotys, kurios anksčiau buvo atliekamos rankiniu būdu, dabar atliekamos skaitmeniniu būdu. Šiuo metu užduotys ar profesijos, kurios susijusios su tam tikru pasikartojimo laipsniu arba didelių duomenų kiekių naudojimu ir interpretavimu, perduodamos ir administruojamos kompiuteriu, o tam tikrais atvejais, norint atlikti šias užduotis ar darbus, žmogaus įsikišimo nereikia.

Naujos galimybės

Dirbtinis intelektas sukuria naujų galimybių darbo jėgai, nes automatizuoja anksčiau žmogui tekusias užduotis. Sparti technologijų plėtra lėmė naujų studijų ir darbo sričių, pavyzdžiui, skaitmeninės inžinerijos, atsiradimą. Todėl, nors tradiciniai fizinio darbo darbai gali išnykti, atsiras naujų galimybių ir karjeros.

Ekonomikos augimo modelis

Kai dirbtinis intelektas yra tinkamai panaudojamas, o ne tik siekiant pažangos, jis gali padidinti produktyvumą ir bendradarbiavimą įmonės viduje, atverdamas plačias naujas augimo galimybes. Dėl to jis gali paskatinti prekių ir paslaugų paklausos didėjimą ir įgalinti ekonomikos augimo modelį, kuris skleidžia gerovę ir kelia gyvenimo lygį.

Darbo vaidmuo

Dirbtinio intelekto eroje daug svarbiau yra pripažinti užimtumo potencialą, neapsiribojant tik pragyvenimo lygio palaikymu. Jis perteikia supratimą apie esminį žmogaus poreikį įsitraukti, kartu kurti, atsiduoti ir jaustis reikalingam, todėl jo nereikėtų pamiršti. Taigi kartais net kasdienės užduotys darbe tampa prasmingos ir naudingos, o jei užduotis panaikinama ar automatizuojama, ją reikėtų pakeisti kažkuo, kas suteiktų panašią žmogiškosios saviraiškos ir atsiskleidimo galimybę.

Kūrybiškumo ir inovacijų augimas

Dabar specialistai turi daugiau laiko skirti daugiau dėmesio analizei, naujų ir originalių sprendimų teikimui ir kitoms operacijoms, kurios tvirtai priklauso žmogaus intelekto sričiai, o robotika, dirbtinis intelektas ir pramonės automatizavimas atlieka kai kurias žemiškas ir fizines užduotis, kurias anksčiau atlikdavo žmonės.

Ar dirbtinis intelektas pakeis žmones?

Nors dirbtinis intelektas gali automatizuoti tam tikras užduotis ir darbus, tikėtina, kad kai kuriose srityse jis pakeis žmones. Dirbtinis intelektas geriausiai tinka pasikartojančioms, duomenimis pagrįstoms užduotims atlikti ir duomenimis pagrįstiems sprendimams priimti. Tačiau žmogaus įgūdžiai, tokie kaip kūrybiškumas, kritinis mąstymas, emocinis intelektas ir sudėtingų problemų sprendimas, vis dar turi būti vertingesni ir lengvai atkartojami dirbtinio intelekto.

Tikėtina, kad dirbtinio intelekto ateitis bus labiau susijusi su žmonių ir mašinų bendradarbiavimu, kai dirbtinis intelektas išplečia žmogaus gebėjimus ir leidžia žmonėms sutelkti dėmesį į aukštesnio lygio užduotis, kurioms reikia žmogaus išradingumo ir patirties. Labai svarbu į dirbtinį intelektą žiūrėti kaip į priemonę, galinčią padidinti produktyvumą ir palengvinti naujas galimybes, o ne kaip į visišką žmogaus dalyvavimo pakaitalą.