Didelis depresinis sutrikimas: Simptomai, priežastys ir gydymas

Būti liūdnam ar nelaimingam yra natūralus ir normalus jausmas, kurį patiria dauguma žmonių. Šiuos liūdesio jausmus gali sukelti mylimo žmogaus netektis, persikėlimas į naują miestą ar bet kokie netikėti gyvenimo pokyčiai. Paprastai šie jausmai yra trumpalaikiai ir laikui bėgant išnyksta.

Tačiau kai šie liūdesio jausmai išlieka ilgiau nei įprastai, tikriausiai kelias savaites ar mėnesius, tuomet jie vadinami depresija.

Didysis depresinis sutrikimas arba klinikinė depresija yra sunkus nuotaikos sutrikimas. Depresija paprastai nelaikoma sveikatos būkle ar liga. Buvimas depresija paprastai yra neteisingai suprantamas arba laikomas silpnumo požymiu, o sergantieji depresija nesupranta, kad jiems reikia pagalbos.

Didžiuoju depresiniu sutrikimu sergančiam asmeniui pasireiškia tokie pat požymiai ir simptomai kaip ir bet kuriai kitai sveikatos būklei. Panagrinėkime šiuos simptomus.

Klinikinės depresijos simptomai

Depresijos požymiai ir simptomai gali skirtis priklausomai nuo asmens. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs. Tačiau jei asmuo didžiąją dienos dalį, kiekvieną dieną, dvi savaites jaučia kai kuriuos iš toliau išvardytų simptomų, vadinasi, jis serga klinikine depresija. Šie simptomai yra tokie:

Nuolatinė liūdna, nerami arba „tuščia” nuotaika.
Beviltiškumo arba pesimizmo jausmas.
dirglumas.
Kaltės, bevertiškumo ar bejėgiškumo jausmas.
Nesidomėjimas pomėgiais ir veikla.
Sumažėjęs energijos kiekis arba nuovargis.
Lėtesnis judėjimas ar kalbėjimas.
Neramumas arba sunkumai ramiai sėdint.
Sunkumai susikaupti, prisiminti ar priimti sprendimus.
Miego sunkumai, ankstyvas prabudimas ryte arba permiegojimas.
Apetito ir (arba) svorio pokyčiai.
Mintys apie mirtį, savižudybę ar bandymus nusižudyti.
Skausmai, galvos skausmai, mėšlungis ar virškinimo sutrikimai be aiškios fizinės priežasties ir (arba) kurie nesiliauja net gydant.

Klinikinės depresijos priežastys

Tikslios depresijos priežastys nėra žinomos ir šiandien. Kai kurie tyrėjai teigia, kad ją gali sukelti genetinių, biologinių, aplinkos ir psichologinių veiksnių derinys. Kai kurios depresijos rūšys būdingos šeimoms, o kitų rūšių depresija gali pasireikšti, net jei jūsų šeimoje nėra buvę šios ligos atvejų.

Kai kurios iš galimų depresijos priežasčių yra šios:

Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, alkoholiu ir narkotikais.
Tam tikros medicininės būklės, pavyzdžiui, nepakankama skydliaukės veikla, vėžys arba ilgalaikis skausmas.
Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, steroidai.
Su miegu susijusios problemos, pavyzdžiui, nemiga.
Stresą keliantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip artimo žmogaus mirtis ar liga, skyrybos, vaikystėje patirta prievarta ar nepriežiūra, vienatvė, nestabilūs santykiai.
Vidutinio amžiaus arba vyresnio amžiaus suaugusiųjų sveikatos sutrikimai, tokie kaip diabetas, širdies ligos, Parkinsono liga.

Klinikinės depresijos gydymas

Gydant depresiją taikomi vaistai, terapija, gyvenimo būdo pokyčiai arba dviejų ar daugiau šių priemonių derinys.

Vaistai

Antidepresantai – tai sveikatos priežiūros specialisto paskirti vaistai depresijai gydyti. Manoma, kad sergant depresija smegenyse vyksta cheminiai pokyčiai. Antidepresantai padeda pagerinti tai, kaip smegenys naudoja chemines medžiagas, kontroliuojančias nuotaiką ir stresą.

Antidepresantams paveikti organizmą paprastai reikia laiko – maždaug nuo dviejų iki keturių savaičių. Pradėjus vartoti šiuos vaistus, svarbu juos vartoti toliau, nebent gydytojas lieptų juos nutraukti. Taip pat svarbu bendrauti su gydytoju apie reguliariai vartojamus vaistus, jei tokių yra. Tai svarbu, nes kai kurie antidepresantai gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, sukeldami kitą šalutinį poveikį.

Terapija

Psichoterapija, dar vadinama pokalbių terapija, gali padėti gydyti depresija sergančius žmones. Yra įvairių psichoterapijos rūšių, kurios padeda gydyti skirtingų žmonių depresiją. Šios terapijos rūšys yra šios:

Kognityvinė elgesio terapija (KET): Ši terapija gali padėti depresija sergančiam asmeniui atsikratyti neigiamo mąstymo ir gali padėti teigiamai interpretuoti aplinką bei kitas sąveikas.

Tarpasmeninė terapija (IPT): ši terapija susijusi su elgesiu. Ji padeda asmeniui išspręsti probleminius santykius.

Problemų sprendimo terapija (PST): Ši terapija padeda asmeniui susidoroti su įtempta gyvenimo patirtimi. Tai veiksminga terapija depresija sergantiems vyresnio amžiaus žmonėms.

Kompiuterinė ir (arba) internetinė internetinė terapija: Tai terapijos, kurias galima rasti internete ir kurios yra tokios pat veiksmingos kaip ir tiesioginės terapijos.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Asmens gyvenimo būdas turi didelę įtaką depresijai. Štai keletas gyvenimo būdo pokyčių, kuriuos galima įtraukti į depresijos gydymą.

Reguliariai mankštinkitės: Reguliari mankšta, pavyzdžiui, kasdienis pusvalandžio pasivaikščiojimas, gali padidinti serotonino, endorfinų ir kitų smegenų cheminių medžiagų kiekį, kaip ir antidepresantai.

Gerai maitinkitės: Sveikas maistas yra svarbus fizinei ir psichinei sveikatai. Nedideli, subalansuoti valgymai per dieną suteiks pakankamai energijos ir sumažins nuotaikų svyravimus.

Pakankamai miegokite: Įsitikinkite, kad gerai miegate aštuonias valandas. Miego trūkumas gali padidinti nuovargį, dirglumą ir nuotaikos pablogėjimą.

Leiskite laiką su artimaisiais: Laiko praleidimas su draugais ir šeima neleis jums jaustis vienišiems, o tai yra depresijos rizikos veiksnys. Savanorystė yra veiksmingas būdas padėti sau ir kitiems.

Mažinkite ir valdykite stresą: Stenkitės sumažinti ir sumažinti stresą. Tai gali sustiprinti depresiją. Jei darbas kelia jums stresą, pasistenkite jį valdyti ir sumažinti jo poveikį jūsų gyvenimui.

Gyventi su depresija gali būti sunku, tačiau visada svarbu žinoti, kad nesate vieni ir turite kreiptis į žmogų, kuris gali padėti susidoroti su sunkiomis situacijomis. Nelaikykite jausmų savyje ir nemaskuokite išgyvenamo skausmo. Sužinosite, kaip išlaisvina dalytis tik tada, kai tai padarysite. Taigi, nesislapstykite ir paverskite savo gyvenimo kelionę vertinga.