Dehidratacijos simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Iki 60 % žmogaus kūno sudaro vanduo, todėl norint funkcionuoti ir išgyventi, būtina gerti vandenį. Kiekvienos organizmo sistemos veikimas priklauso nuo vandens, todėl mes patys turime pasirūpinti, kad būtume hidratuoti. Kai negauname pakankamai vandens, mūsų organizmas dehidratuoja, o tai gali turėti rimtų pasekmių. Lengvos dehidratacijos atveju galime jaustis pavargę ir išsekę, tačiau labai pavojinga tampa, kai patiriame sunkią dehidrataciją. Kai kurios dažniausios dehidratacijos priežastys yra intensyvus fizinis krūvis, karščio poveikis, vėmimas ir viduriavimas, diabetas, karščiavimas arba nudegimai ir odos infekcijos. Šios situacijos kelia mums dehidratacijos riziką, todėl svarbu save kontroliuoti. Pastebėję bet kurį iš toliau išvardytų simptomų, nedelsdami raskite būdą, kaip rehidratuoti organizmą:
Troškulys
Pirmasis organizmo rodiklis, kad jam reikia daugiau vandens, yra troškulys, todėl gerti, kai tik pajuntate troškulį, yra geras būdas palaikyti organizmo hidrataciją. Organizmas turi savo sudėtingą skysčių balanso reguliavimo metodą, todėl kartais net ir nedidelis skysčių balanso pokytis gali sukelti troškulį mūsų organizme. Bet kokiu atveju svarbu palaikyti hidrataciją visą dieną, kad išvengtumėte dehidratacijos, ypač jei sportuojate, lauke aukšta temperatūra arba dirbate fiziškai įtemptą darbą.
Šlapimo spalva arba kiekis
Šlapimas sudaro didžiąją dalį skysčių, kurie pasišalina iš mūsų organizmo, todėl jis gali daug pasakyti apie mūsų hidratacijos būklę. Jei esate dehidratuotas, inkstai stengiasi išsaugoti vandenį organizme, koncentruodami šlapimą, nes tai leidžia pašalinti atliekas, bet išlaiko vandens kiekį. Jei esate gerai hidratuotas, jūsų šlapimas yra šviesiai geltonas, skaidrus ir beveik bekvapis. Tamsus ir drumstas šlapimas gali signalizuoti apie dehidrataciją. Medaus geltonumo spalva signalizuoja apie lengvą dehidrataciją, o tamsaus gintaro spalvos ir stipraus kvapo – apie sunkią dehidrataciją. Be to, mažas šlapimo kiekis taip pat gali rodyti dehidrataciją.
Nuovargis
Kai dehidratuojame, galime tapti pavargę ir išsekę. Dėl to dar svarbiau hidratuotis, kai patiriame fizinį krūvį, nes tokia veikla ir taip gali sukelti nuovargį. Jei vidury darbo dienos jaučiatės mieguisti ir išsekę, tai gali būti organizmo būdas pasakyti, kad reikia gerti daugiau vandens.
Odos elastingumas
Jūsų odą sudaro apie 30 % vandens, todėl bet kokie kūno skysčių pokyčiai gali būti matomi jūsų odoje. Vanduo yra atsakingas už mūsų odos elastingumą ir pilnumą, palaiko jos stangrumą ir minkštumą. Kai esame dehidratuoti, mūsų oda praranda elastingumą, tampa gana sausa, ją liečiant jaučiamas vėsumas ir lipnumas. Suspauskite odą tarp nykščio ir rodomojo piršto, ir jei esate gerai sudrėkinti, oda turėtų sugrįžti į savo vietą ją atleidus. Jei odai sugrįžti į normalią padėtį prireikia daugiau nei pusės sekundės, gali būti, kad esate dehidratuotas.
Raumenų mėšlungis
Raumenų mėšlungis labai dažnas, kai dehidrataciją sukelia per didelis prakaitavimas. Kai prakaituojame, išsiskiria skysčiai ir natris, kuris yra elektrolitas, dalyvaujantis raumenų susitraukimuose. Kai trūksta skysčių ir natrio, raumenys nevalingai susitraukia. Tai galite pajusti intensyviai sportuodami, todėl labai svarbu nuolat gerti vandens, kai sportuojate.
Kraujospūdžio sumažėjimas
Dėl dehidratacijos sumažėja kraujo tūris organizme, o tai savo ruožtu sumažina spaudimą į arterijų sieneles. Dėl žemo kraujospūdžio galite jausti galvos svaigimą, svaigimą, nuovargį ir silpnumą, ypač kai atsistojate atsigulę. Tačiau nedidelis kraujospūdžio sumažėjimas yra palyginti nekenksmingas ir gali būti pašalintas geriant vandenį. Tačiau stipri dehidratacija gali sukelti pavojingai žemą kraujospūdį, dėl kurio prireiks medikų pagalbos.
Širdies plakimas
Taip atsitinka todėl, kad širdis kompensuoja skysčių netekimą organizme. Kai organizme nepakanka skysčių, kraujagyslėse sumažėja kraujo tūris, todėl širdis turi dirbti sunkiau, kad išstumtų pakankamai kraujo į visą kūną. Jei dehidratacija tampa stipresnė, širdis tampa neefektyvi tiekdama kraują ir dėl to gali sustoti organų veikla. Dėl to gali prireikti medikų pagalbos.
Dirglumas arba sumišimas
Net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti dirglumą ir susilpninti smegenų veiklą. Kiti simptomai gali būti nerimas, bloga nuotaika, sunkumas susikaupti ir trumpalaikės atminties sutrikimas. Kai dehidratacija tampa sunkesnė, ji gali sukelti sumišimą, nenuoseklumą ir delyrą. Hidratacija gali turėti didelę įtaką protiniam darbingumui, todėl, jei norite, kad smegenys veiktų optimaliai, hidratacijos palaikymas gali labai padėti.
