Dažniausios priežastys, dėl kurių gali pakisti regėjimas ir vizija
Jūsų akys – tai langai į šį pasaulį. Kiekvieną rytą atmerkę akis matote viską aplink save. Jūsų regėjimas yra svarbus, nes padeda jums matyti daiktus tiesiogine prasme.
Tačiau dauguma mūsų žino, kad regėjimo problemos prasideda senstant. Senatvė turi įtakos regėjimui ir, jei dar neturite akinių, gali būti, kad senatvėje jums jų prireiks.
Senėjimas yra natūralus procesas ir su juo vykstančių pokyčių sustabdyti neįmanoma. Tačiau yra ir kitų priežasčių, dėl kurių gali pakisti jūsų regėjimas. Pateikiame sąrašą kai kurių dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių galite pastebėti besikeičiantį regėjimą net ir jaunystėje.
Per ilgai žiūrite į ekranus
Technologijos ir jų kūriniai šiandien yra pasiekę aukščiausią lygį. Nieko nedarome, kad mūsų akys ilsėtųsi tiek namuose, tiek darbe. Daugelyje darbų šiandien naudojami kompiuteriai ir nešiojamieji kompiuteriai, o namuose mėgstamu užsiėmimu tapo televizoriaus žiūrėjimas. Tiesą sakant, dauguma kasdienių užduočių, pavyzdžiui, apsipirkimas, persikelia į internetą.
Deja, per ilgas žiūrėjimas į ekraną gali sukelti lengvus regėjimo pokyčius. Tai būdinga ne tik kompiuteriams ar televizoriams. Akis galite varginti net žiūrėdami į mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ar kitų skaitmeninių prietaisų ekranus.
Dėl didėjančio skaitmeninių technologijų skaičiaus ir jų svarbos asmenims kyla didelė rizika patirti skaitmeninę akių įtampą. Kai kurie iš skaitmeninės akių įtampos simptomų yra akių įtampa, akių sausumas, neryškus matymas ir galvos skausmas.
Todėl svarbu reguliariai atitraukti akis nuo ekrano ir dažnai mirksėti, kad išvengtumėte akių sausumo. Laikykitės taisyklės 20:20:20:20 – kas 20 minučių darykite 20 sekundžių pertrauką ir sutelkite dėmesį į objektą, esantį maždaug už 20 pėdų (6 metrų).
Nuolat nešiojate kontaktinius lęšius
Kontaktiniai lęšiai yra puiki alternatyva akiniams, ypač jei jaučiatės nepatogiai su akiniais ant nosies. Kontaktiniai lęšiai yra kelių rūšių, tačiau dažniausiai rekomenduojami minkštieji kontaktiniai lęšiai ir dujoms pralaidūs kontaktiniai lęšiai.
Nors gali atrodyti, kad kontaktinius lęšius lengva nešioti ir tęsti kasdienę veiklą, juos reikia gerai prižiūrėti. Vienadienių lęšių niekada negalima nešioti ilgesnį laiką, nes tai gali sukelti akių infekciją ir net pažeisti rageną, dėl to gali atsirasti regėjimo problemų.
Siekiant užtikrinti akių saugumą, rekomenduojama kontaktinius lęšius išsiimti prieš miegą. Juos reikėtų įdėti į tirpalą ir būtinai kruopščiai laikytis instrukcijų.
Gali būti, kad turite įbrėžtą rageną
Ragenos įbrėžimas arba įbrėžta ragena yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių akių sužalojimų. Tai gali pasitaikyti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Smūgis ar smūgis į akį, pašalinės medžiagos, pavyzdžiui, dulkės, purvas ar pelenai, ir stiprus akių trynimas – tai keli būdai, kuriais galite įbrėžti rageną.
Kai kurie ragenos įbrėžimo simptomai yra šie: skausmas, ašarojimas, paraudimas, jautrumas šviesai, neryškus matymas, galvos skausmas ir kt. Kartais galite nežinoti, kad įbrėžėte rageną, nes simptomai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po sužeidimo ar smūgio.
Jei pajutote bet kurį iš minėtų ragenos įbrėžimo simptomų, svarbu nedelsiant apsilankyti pas akių gydytoją ir ištirti akis. Lengvi ragenos įbrėžimai užgyja savaime per kelias dienas, o sunkiems įbrėžimams gali prireikti akių lašų arba tepalų, kuriuos galima naudoti tik prižiūrint gydytojui.
Tam tikri vaistai gali pakenkti regėjimui
Tam tikri vaistai gali sukelti regėjimo problemų, pavyzdžiui, akių sausumą. Kai kuriems žmonėms šiuos vaistus gali tekti vartoti ilgą laiką, todėl jie gali sukelti ilgalaikius regėjimo pokyčius.
Antihistamininiai vaistai, vaistai nuo kraujospūdžio, antidepresantai ir kt. gali pakeisti ašarų gamybą, todėl akys išsausėja anksčiau nei įprastai. Sausos akys gali būti nemalonios ir sukelti neryškų matymą. Tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ir diabetas, taip pat gali padidinti sausų akių atsiradimo riziką.
Svarbu bendrauti su gydytoju apie jaučiamus simptomus. Sausas akis reikia nedelsiant gydyti, nes jos linkusios į infekcijas ir gali sukelti nuolatinius regėjimo pokyčius.
Gali būti, kad sergate akių liga
Kartais neryškus matymas arba regėjimo problemos rodo pagrindinę sveikatos būklę. Pavyzdžiui, jei pastebėjote regėjimo pokyčių, tai gali būti dėl rimtos akių ligos, pavyzdžiui, glaukomos.
Nors vyresniems asmenims, sulaukusiems 40 metų, rizika susirgti šia liga yra didesnė, ji gali pasireikšti bet kam. Glaukomą gali sukelti aukštas akispūdis, toliaregystė arba trumparegystė, ploni regos nervai, cukrinis diabetas, migrena arba kitos sveikatos būklės.
Nors glaukoma yra nepagydoma akių liga, diagnozavus problemą pradinėje stadijoje, galima padėti gydyti šią ligą ir sustabdyti tolesnį akių pažeidimą.
Be šių priežasčių, nėštumas gali sukelti keletą regėjimo problemų dėl hormonų svyravimų, kurie gali tiesiogiai paveikti regėjimą. Regėjimo pokyčiai nėštumo metu yra normalus reiškinys, o po gimdymo paprastai regėjimas grįžta į normalią būseną. Tačiau visada pravartu reguliariai tikrintis akis, kad būtų atmestos visos kitos galimybės.
Todėl, jei pastebėjote kokių nors regėjimo pokyčių, nekreipkite į juos dėmesio. Regėjimo pokyčiai atsiranda ne tik su amžiumi, tai gali būti traumos ar rimtos akių būklės požymis. Sveikas gyvenimo būdas, kuris prideda jums metų, taip pat gali būti naudingas jūsų regėjimui ir išlaikyti sveikas akis.