Dažniausiai pasitaikantys neteisingi mitai apie stresą

Stresas yra jūsų kūno būdas pasakyti, kad sulėtintumėte tempą. Organizmo reakcija į nemalonią situaciją, reikalaujančią atsako ar reakcijos, stresas skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai. Ne visi stresą patiria vienodai. Tačiau yra keletas mitų apie stresą, kurie kartkartėmis pasklinda po pasaulį. Štai tokie mitai, kuriais neturėtumėte tikėti!

Kas sukelia stresą?

Stresą galite patirti dėl savo aplinkos, kūno ir minčių. Didelis spaudimas darbe, sunkus santykių etapas ar net aplinkos pokyčiai gali sukelti stresą. Nors dažnai kalbame apie fizines reakcijas į stresą, pavyzdžiui, raumenų skausmą ir nuovargį, emocinės reakcijos lieka ignoruojamos. Emocinės reakcijos į stresą apima mieguistumą, vienatvę, depresiją ar net menkavertiškumo jausmą.

Mitai apie stresą, kurie yra neteisingi

Stresas visada yra blogas dalykas

Nors per didelis stresas nėra naudingas, stresas pats savaime nėra blogas dalykas. Gerai valdomas stresas gali padėti mums jaustis produktyviems ir pasiekusiems. Palengvėjimo jausmas pateikus sudėtingą projektą yra „gero streso”, kuris pastūmėjo jus užbaigti projektą, rezultatas.

Visi į stresą reaguoja vienodai

Kiekvienas iš mūsų su stresu tvarkosi ir į jį reaguoja skirtingai, remdamiesi savo įveikos mechanizmu. Tai, kas vienam gali būti alinantis stresas, kitam gali būti lengvai įveikiama situacija. Jei jūsų geriausia draugė stresą įveikia ramiai ir santūriai, o jūs nesugebate su juo susitvarkyti taip gerai kaip ji, tai nereiškia, kad su jumis kažkas negerai. Kiekvienas žmogus skirtingai toleruoja stresą ir ne visi jį patiria ar į jį reaguoja vienodai.

Stresas yra pasirinkimas

Dažnai mums sakoma, kad stresą įmanoma pašalinti, jei tik „pasirinksime”. Niekas nemėgsta streso ir niekas savanoriškai nesirenka jo patirti. Stresas – tai mūsų emocinis ir fizinis atsakas į pokyčius organizme ir už jo ribų. Nors yra būdų, padedančių geriau susidoroti su stresu, reikia laiko, kad išsiaiškintumėte, kas jums tinka, o kas ne. Tačiau svarbu nepamiršti, kad mes negalime kontroliuoti savo kūno reakcijos į nemalonias ar didelės įtampos kupinas situacijas.

Stresas yra to, kas vyksta gyvenime, rezultatas

Dažnai manoma, kad streso nepatirsite, jei viskas jūsų gyvenime klostysis puikiai. Tačiau stresas ne visada yra gyvenimo įvykių rezultatas. Jei gyvenime yra tam tikra situacija, su kuria sunku susidoroti, nesunku tą situaciją įvardyti kaip streso priežastį. Tačiau ne visas diagnozes galima taip lengvai nustatyti. Jūsų protas ir mintys yra sudėtingi, sunkiai suprantami ir gali sukelti stresą.

Į nedidelius streso simptomus galima nekreipti dėmesio

Ar tai būtų galvos skausmas, ar karščiavimas, dauguma mūsų ne iš karto keliauja pas gydytoją. Bendras mieguistumo jausmas, nuovargis ar susidomėjimo stoka yra nedideli streso simptomai, tačiau jų nereikėtų ignoruoti. Anksti diagnozuokite ir valdykite stresą – vėliau jūsų kūnas jums už tai padėkos.

Nėra simptomų – nėra streso

Stresą ne visada rodo žemas energijos lygis, nuovargis, raumenų skausmas ir nemiga. Kartais nuolatinės ligos ir staigios alergijos taip pat yra streso simptomai. Tačiau šių simptomų nebuvimas nereiškia, kad nėra ir streso. Dažnai mūsų vartojami vaistai maskuoja streso simptomus, iš tikrųjų nesumažindami streso.

Populiarūs streso mažinimo būdai tinka visiems

Nėra vieno universalaus streso mažinimo būdo. Mes visi esame skirtingai organizuoti ir reaguojame į skirtingus streso mažinimo būdus. Nors joga, meditacija, mankšta ir gilus kvėpavimas gali padėti mums geriau susidoroti su stresu, tai gali veikti ne visiems. Svarbu išsiaiškinti, kokia technika jums tinka, ir reguliariai ją praktikuoti.

Kadangi stresas yra psichologinis keliais būdais, ne visi jį supranta. Jei jūs ar jūsų artimieji išgyvena sunkias, stresą keliančias situacijas, aklai netikėkite šiais mitais. Supraskite streso priežastį ir sužinokite, kaip galite geriau su juo susidoroti.