Būdai, kuriais stresas siunčia signalus, kai pradedate sirgti

Ar per dažnai sergate? Įtemptas darbas, šeimyninės problemos, finansiniai apribojimai ir nutrūkę draugystės ryšiai gali sukelti daug streso linksmam žmogui. Lėtinis stresas gali įvairiais būdais paveikti mūsų sveikatą ir net priversti susirgti be jokios kitos priežasties. Jei jaučiate vieną ar kelis iš toliau išvardytų streso signalų, vadinasi, netrukus galite susirgti. Skaitykite toliau ir sužinokite dešimt signalų, kuriuos jūsų kūnas siunčia, kai dėl streso pradedate sirgti.

Skausmas smegenyse

Dėl streso jūsų hormonai gali sukelti neurocheminius reiškinius smegenyse, kurie stimuliuos nervus ir privers jūsų kraujagysles išsipūsti. Dėl to smegenyse atsiranda įtampa, kuri sukelia galvos skausmus ir migreną.

Skrandžio virpėjimas ir deginimas

Stresas gali sukelti virškinimo problemų, pavyzdžiui, žarnyno funkcijos sutrikimą, rėmenį, dujų kaupimąsi ir pilvo pūtimą, net spazmus ir viduriavimą. Jei jaučiate nerimą ir įtampą ir staiga jūsų skrandis pasijunta lyg kunkuliuojanti košė, tai gali būti ženklas, kad dėl visų stresą keliančių dienų jums pasidarė bloga.

Per daug čiaudite

Jei čiaudite jau seniai ir tas šaltis labai primena stresą dėl gripo, jūsų imuninė sistema gali būti silpnesnė nei bet kada anksčiau. Dėl streso mūsų imunitetas sumažėja, todėl daug kartų užsikrečiame peršalimo virusu.

Nemiga

Žinoma, dėl streso galite mėtytis lovoje ir apsiversti, o dėl to pabusti kaip naktinė pelėda. Miego problemos dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie patiria daug streso. Jūsų susierzinimas, nerimas ir dėmesio praradimas neabejotinai gali sukelti miego trūkumą ir trukdyti miegoti kelias dienas iš eilės.

Kilogramų priaugimas

Kai jūsų kūnas supranta, kad susiduriate su stresinėmis situacijomis, jis automatiškai išskiria adrenaliną ir kortizolį manydamas, kad jums reikia fizinės energijos apsisaugoti. Šie hormonai sukelia alkio pojūtį, todėl galiausiai suvalgote daug riebalų ir angliavandenių. Dėl to pradedate lengvai priaugti svorio. Įrodyta, kad stresas lemia svorio augimą.

Baisūs nugaros skausmai

Stresas gali paskatinti simpatinę nervų sistemą sumažinti kraujo tekėjimą į raumenis ir sukelti raumenų spazmus. Kai stresas sustiprėja, kai kurie žmonės, jausdami nerimą, netgi linkę susikūprinti ir įtempti pečių bei kaklo raumenis. Šios tendencijos dažnai paaštrina nugaros problemas.

Spuogai ir spuogai

Kai labiau jaudinatės, išberia ir jūsų odą. Stresas gali turėti įtakos hormono androgeno kiekiui organizme, kuris skatina riebalines liaukas gaminti daugiau riebalų. Dėl to atsiranda spuogų ir užsikemša poros. Stresas taip pat gali stimuliuoti nervų galūnėles ir sukelti odos uždegimą, dėl kurio gali atsirasti egzema ir psoriazė.

Įpjovimai ir įbrėžimai negyja

Nustatyta, kad dėl streso žaizdos gali ilgiau gyti. Jei nenorite, kad tos negražios žymės ilgai liktų ant jūsų kūno, būtų protinga per dažnai nesigydyti. Tiesą sakant, jei per daug stresuojate, žaizdoms visiškai užgydyti gali prireikti maždaug devynių dienų daugiau nei vidutiniškai.

Pamirštate net savo vaikų vardus

Nustatyta, kad stresas išskiria hormoną kortizolį, o aukštas kortizolio kiekis kraujyje gali laikinai susilpninti gebėjimą prisiminti gerai žinomą informaciją. Įrodyta, kad lėtinis stresas netgi pažeidžia smegenų ląsteles, todėl labai paveikia jūsų atmintį.

Negalėjimas pastoti

Stresas gali paveikti kiekvieną kūno organų sistemą, įskaitant reprodukcinę sistemą. Kuo labiau moteris serga depresija, tuo mažesnė tikimybė, kad ji susilauks kūdikio. Stresas gali turėti įtakos ir jūsų vaisingumui. Išbandydami atsipalaidavimo technikas ir būdus, kaip susidoroti su stresu, automatiškai padidinsite savo galimybes pastoti.

Gerai įveikdami stresą galite tapti sveikesniu ir laimingesniu žmogumi. Taigi, pasistenkite susidoroti su stresu ir gyvenkite geresnį gyvenimą nei skendėdami kančiose.