Autizmas: Faktai ir naujausi moksliniai tyrimai

Autizmas yra raidos sutrikimas. Jis taip pat žinomas kaip autizmo spektro sutrikimas ir yra visą gyvenimą trunkanti būklė, kuri nėra išgydoma ir turi įtakos vaiko gebėjimui bendrauti ir bendrauti su aplinkiniu pasauliu. Dauguma simptomų pradeda ryškėti per pirmuosius dvejus vaiko gyvenimo metus, tačiau ankstyvieji įspėjamieji požymiai gali pasireikšti net per 6 mėnesius. Būklės sunkumas skiriasi priklausomai nuo vaiko, tačiau visiems būdingi tie patys su autizmu susiję apibrėžiantys požymiai. Ankstyvas atpažinimas ir įsikišimas gali padėti vaikui išsiugdyti tam tikrus įgūdžius ateičiai, tačiau jei per ilgai nesikišama, vaikui ir jo tėvams tampa sunku patiems susidoroti su šia būkle.

Iki šešių mėnesių autizmu sergantys vaikai nerodo jokių šypsenos ir kitų šiltų išraiškų požymių. Maždaug 9 mėnesių kūdikiai nerodo jokių bendravimo požymių, pavyzdžiui, neatsako į garsus ir gestus. Kai jiems sukanka vieneri metai, jie nereaguoja į savo vardus, nebekalba ar kitaip nekalba, taip pat nenaudoja gestų, tokių kaip rodymas, mojavimas ir tiesimas rankomis. Iki 16 mėnesių jie vis dar negali pasakyti jokių žodžių ir nebando kalbėti. Iki dvejų metų vaikai negali patys sudaryti dviejų žodžių sakinių ir yra linkę kartoti arba mėgdžioti tai, ką girdi aplinkui.

Vaikams augant, autizmo simptomai stiprėja ir tampa aiškesni jų tėvams ir bendraamžiams. Besivystančius simptomus galima suskirstyti į 4 kategorijas – socialiniai sunkumai, kalbos ir kalbėjimo sunkumai, neverbalinio bendravimo sunkumai ir nelankstumo požymiai. Daugeliui autistiškų vaikų taip pat būdingas pasikartojantis ir ribotas elgesys.

Socialiniai sunkumai

• Mėgsta, kad jo neliestų, nemyluotų ir nelaikytų.
• Nežaidžia „apsimestinių žaidimų”, nebendrauja su kitais vaikais ir kūrybiškai nenaudoja žaislų.
• Sunkiai supranta jausmus arba sunkiai apie juos kalba.
• Atrodo atsiribojęs ir nesuvokiantis kitų žmonių ir aplinkos.
• Atrodo, kad negirdi, kai kiti žmonės jį kalbina.
• Nesidalina daiktais su kitais žmonėmis.

Kalbos ir kalbėjimo sunkumai

• Sunkiai išsako poreikius ar norus.
• Į klausimus atsako juos kartodamas, o ne klausydamas.
• Nesupranta paprastų teiginių, nurodymų ir klausimų.
• Kalba neįprastu balso tonu, pavyzdžiui, neįprasto aukščio ar ritmo.
• Neteisingai vartoja kalbą arba gali kalbėti apie save trečiuoju asmeniu.
• Kartoja tuos pačius žodžius ar frazes, neketindamas bendrauti.
• Nesupranta kalbos potekstės, pavyzdžiui, ironijos, humoro ir sarkazmo.

Neverbalinio bendravimo sunkumai

• Naudoja veido išraišką, kuri neatitinka to, ką sako.
• Labai mažai gestikuliuoja, gali atrodyti nelankstus ir panašus į robotą.
• Nerangumas, netaisyklinga laikysena, ekscentriški judesiai, pavyzdžiui, vaikščiojimas tik ant pirštų galų.
• Vengia akių kontakto.
• Nesupranta kitų žmonių veido išraiškos, balso tono ir gestų.
• Nereaguoja į kitų žmonių bandymus atkreipti jo dėmesį.
• Neįprastai reaguoja į vaizdus, kvapus ir garsus.

Nelankstumo požymiai

• Turi laikytis griežtos rutinos.
• Gali griežtai reaguoti, jei rutina pasikeičia.
• Užsiėmimas siaura interesų tema, dažnai susijusia su skaičiais ir simboliais.
• Ilgai stebi judančius objektus arba sutelkia dėmesį tik į vieną objekto dalį.
• Kartoja tuos pačius veiksmus vėl ir vėl.

Kai kurie iš pasikartojančių veiksmų yra nuolatinis rankų pliaukštelėjimas, pirštų laižymas, galvos daužymas į daiktus, sukimasis ratu, supimasis pirmyn ir atgal, pirštų judinimas priešais akis, ausų stuksenimas ir kt.

Ką rodo tyrimai ir moksliniai tyrimai

Iki šiol buvo manoma, kad autizmas yra tik genetinis, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad aplinkos ir išorės veiksniai taip pat turi įtakos jo vystymuisi. Be to, atrodo, kad prenatalinė aplinka taip pat yra svarbus veiksnys, galintis lemti autizmo atsiradimą. Tokie teršalai kaip sunkieji metalai ir pesticidai nėštumo metu, taip pat motinos infekcijos nėštumo metu taip pat didina rizikos veiksnius. Kai kurie tyrimai parodė, kad nėščiosios, pirmojo nėštumo trimestro metu vartojusios antidepresantus, koreliuoja su autizmu sergančių vaikų gimimu.

Nauji tyrimai parodė, kad autistiškų vaikų smegenys kūdikystėje yra gerokai didesnės, o smegenų tūris padidėjęs – tai pastebėta atliekant kūdikio raidos magnetinio rezonanso tomografiją. Toliau viename tyrime teigiama, kad tokia smegenų veikla galėtų padėti mokslininkams nuspėti, ar didelės rizikos vaikui ateityje iš tiesų išsivystys autizmas. Pagal rizikos veiksnį buvo atrinkta 148 kūdikių grupė. Tie, kurie turėjo autizmu sergantį brolį ar seserį, o tai didino tikimybę, kad vaikas pats susirgs autizmu, ir tie, kurių šeimoje autizmo atvejų nebuvo. Tyrėjai sugebėjo gana tiksliai numatyti, kam iki 2 metų amžiaus galiausiai pasireikš autizmo požymiai. Nors šis tyrimas turėjo trūkumų, jis yra pirmas žingsnis siekiant numatyti, kaip gali atsirasti autizmas ir kokie veiksniai taip pat gali būti susiję su šios ligos vystymusi. Kadangi moksliniai tyrimai yra labai svarbūs norint suprasti, kaip veikia kai kurios ligos, tai yra žingsnis teisinga linkme.